Rūpestinga rudeninė dirvos tręšiamoji praktika nustato pagrindą kitų metų derliui. Straipsnis aiškiai atskiria organinių ir mineralinių trąšų vaidmenis, pateikia empiriškai pagrįstas taikymo rekomendacijas ir aptaria mėšlo, komposto bei pelenų dozes. Praktiniai patarimai dėl sėjomainos ir žaliosioms trąšoms skirtų intervalų padės sumažinti maistinių medžiagų netekimą. Tačiau lieka svarbus klausimas apie tinkamiausią derinių pasirinkimą konkrečioms sąlygoms.
Kodėl rudens tręšimas svarbus kitų metų derliui
Nors augalai yra neaktyvūs arba auga lėčiau, rudens tręšimas nustato maistinių medžiagų bazinį lygį kitam sezonui, leidžiant įterptiems elementams integruotis į dirvožemio matricą ir mikroorganizmų sankaupas prieš pavasario įsisavinimą. Praktikai gauna nuspėjamą maistinių medžiagų prieinamumą, sumažina išplovimo riziką ir laiko pataisoms stabilizuotis. Tinkamas laikas ir dozuojamos dozės tausoja išteklius ir apsaugo kaimynų vandens kokybę. Tręšimo integravimas su sėjomaina ir danginėmis kultūromis pagerina struktūrą ir maistinių medžiagų išsaugojimą. Venkite šviežių organinių atliekų, kurios pritraukia kenkėjus; įmaišykite gerai supuvusias medžiagas. Empirinis stebėjimas – dirvožemio tyrimai, pH patikrinimai – padeda nustatyti trąšų naudojimo normas, užtikrinant, kad pastangos duotų matomų rezultatų kitą sezoną augant augalams ir užtikrinant bendruomen
Pasirinkimas tarp organinių ir mineralinių trąšų
Dažnai sodininkai ir ūkininkai turi nuspręsti, ar organinės, ar mineralinės trąšos geriausiai atitinka jų dirvožemio poreikius, suderindami trumpalaikius maistinių medžiagų poreikius su ilgalaike dirvožemio sveikata. Pasirinkimas priklauso nuo išmatuojamų kriterijų: organinės medžiagos (kompostas, gerai supuvęs mėšlas) gerina struktūrą, mikrobų veiklą ir lėtina maistinių medžiagų išsiskyrimą; mineralai (pelenai, specialūs NPK preparatai) greitai tiekia reikiamus elementus ir koreguoja pH arba trūkumus. Įvertinkite dirvožemio tyrimų rezultatus, pasėlių poreikius ir laiką: naudokite organines medžiagas, kai prioritetai yra struktūra ir biologija; pasirinkite mineralines medžiagas, kai yra akutas trūkumas arba reikia pakoreguoti pH. Derinant metodus, remiantis analizės rezultatais ir nedideliais kiekiais, galima maksimaliai padidinti produktyvumą ir tuo pačiu užtikrinti bendruomenės maisto saugą ir ats
Geriausia praktika naudojant mėšlą, kompostą ir pelenus
Ruošiant lysves žiemai, tinkamas mėšlo, komposto ir pelenų išdėstymas ir laikas lemia jų veiksmingumą ir sumažina maistinių medžiagų praradimą. Mėšlas turi būti visiškai suiręs, naudojamas rekomenduojamais kiekiais ir įmaišomas į dirvą, kad būtų išvengta azoto išgaravimo ir kenkėjų pritraukimo. Kompostas turėtų būti barstomas ant dirvos paviršiaus arba įmaišomas į dirvožemį, kad būtų užtikrintas nuolatinis maistinių medžiagų tiekimas ir pagerinta dirvožemio struktūra, neapdeginant šaknų. Pelenai geriausiai barstomi saikingai, vengiant sąlyčio su sėklomis ar jaunais augalais, ir pritaikomi prie dirvožemio pH ir maistinių medžiagų tyrimų rezultatų. Visos medžiagos turi būti be teršalų; šaltinių ir normų dokumentavimas padeda užtikrinti saugų ir teisingą dirvožemio derlingumo pask
Dirvožemio atkūrimas naudojant dangias kultūras ir sėjomainą
Kadangi dirvožemio struktūros ir derlingumo atkūrimas reikalauja tiek nedelsiamo organinių medžiagų įterpimo, tiek ilgalaikio planavimo, dangos kultūrų integravimas su apgalvota sėjomaina suteikia papildomų privalumų: giliai įsišaknijusios žaliosios trąšos purena sutankintus sluoksnius ir praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, o sisteminga sėjomaina sutrikdo kenkėjų ir ligų ciklus bei subalansuoja maistinių medžiagų naudojimą per visus Praktikai renka rūšis – rugius, garstyčias, dobilus, lubinus – pagal šaknų gylį, biomasę ir azoto fiksavimą. Sezoninės sekos keičia daug maistinių medžiagų reikalaujančias kultūras su ankštinėmis ir giliai įsišaknijusiomis kultūromis, kad atkurtų maistines medžiagas ir poringumą. Po derliaus nuėmimo liekanos įterpiamos į dirvožemį, kad maitintų dirvožemio biotą. Sklypų, derlingumo ir kenkėjų paplitimo duomenų registravimas padeda atlikti koregavimus ir maksimaliai padidinti bendruomenės
Laikas, tarifai ir dažniausiai daromos klaidos, kurių reikėtų vengti
Nors ruduo suteikia daug galimybių dirvos paruošimui, norint užtikrinti maistinių medžiagų prieinamumą ir išvengti nuostolių per žiemą, labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir dozę. Rekomenduojama iki pirmųjų stiprių šalnų į dirvą įmaišyti gerai supuvusią organinę medžiagą ir apskaičiuotą pelenų kiekį, kad ji galėtų įsigerti ir būtų apdorota mikroorganizmų. Tipinės pelenų ribos – iki 4 kg/m² – turi būti koreguojamos pagal dirvos tyrimų rezultatus; mėšlas turi būti visiškai kompostuotas ir įdirbtas ankstyvą rudenį. Venkite šviežio mėšlo, per didelio jo kiekio ir vėlyvo mineralinių trąšų įterpimo, kuris išplauna maistines medžiagas. Registruokite naudojamus kiekius, laikykitės sėjomainos planų ir teikite pirmenybę dangos kultūroms, kad būtų įsisavintos įterptos maistinės medžiagos. Aiškios ataskaitos ir tiksliai dozuojamos trąšos prisideda prie ilgalaikės bendruomenės dirvos sveikatos.
