Mylimo žmogaus kvapas smegenyse sukelia galingus neurocheminius pokyčius. Pažįstami aromatai suaktyvina limbinę sistemą, išlaisvina oksitociną ir dopaminą ir slopina kortizolio gamybą. Tyrimai rodo, kad veikiant partnerio kvapui sumažėja migdolinio kūno aktyvumas, sumažėja kraujospūdis ir suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema. Šio evoliucinio prisitaikymo šaknys glūdi primityviuose išgyvenimo mechanizmuose ir motinos bei kūdikio ryšyje. Supratus šiuos biologinius procesus paaiškėja, kodėl toks paprastas dalykas kaip dėvėti marškinėliai gali labai paguosti stresinėse situacijose.
Pažįstamų kvapų neurochemija
Tuo pat metu kortizolio– pagrindinio streso hormono – kiekissmarkiai sumažėja.
Amygdalos, atsakingos už emocinių reakcijų apdorojimą, aktyvumas sumažėja, kai ją veikia mylimo žmogaus kvapas.
Tyrimai rodo, kad pagumburis reaguoja inicijuodamas parasimpatinės nervų sistemos veiklą, skatinančią raminamąjį poveikį visam organizmui.
Ši neurologinė reakcija paaiškina, kodėl pažįstami kvapai gali paguosti stresinėse situacijose.
Evoliucinė uoslės komforto kilmė
Kvapais pagrįsto komforto evoliucijos pagrindai siekia milijonus metų iki pat pirmųjų žinduolių protėvių. Pirmykštėje aplinkoje uoslė buvo gyvybiškai svarbus išgyvenimo mechanizmas, padedantis atpažinti gimines, aptikti plėšrūnus ir pasirinkti tinkamus partnerius.
Motinos ir kūdikio ryšys atpažįstant kvapus yra vienas svarbiausių evoliucinių prisitaikymų. Įvairių rūšių žinduolių naujagimiai per kelias valandas po gimimo gali atpažinti savo motinas pagal kvapą, taip skatindami jų saugumą ir maitinimą. Šis senovinis mechanizmas išliko ir žmonėse, kur pažįstami kvapai suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, sumažina kortizolio gamybą ir suaktyvina atlygio kelius smegenyse – biologinę reakciją, stiprinančią socialinius ryšius ir didinančią grupės sanglaudą.
Kaip smegenys apdoroja mylimų žmonių kvapus
Kai žmogus įkvepia mylimo žmogaus kvapą, smegenų uoslės sistemoje prasideda sudėtinga neurobiologinė kaskada. Aromato molekulės patenka į uoslės receptorius, kurie perduoda signalus į smegenų limbinę sistemą,ypač į amigdalą ir hipokampą, sritis, atsakingas už emocijas ir atmintį.
Skirtingai nuo kitų jutimo šaltinių, kvapų informacija aplenkia talamino apdorojimą, todėl atsiranda tiesioginiai keliai į emocinius centrus. Smegenys išskiria oksitociną ir dopaminą, kai atpažįstami pažįstami, guodžiantys kvapai, ir kartu slopina kortizolio gamybą pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašyje. Šis neurocheminis pokytis paaiškina, kodėl partnerio marškinėliai ar tėvų antklodė gali fiziologiškai sumažinti nerimą net ilgo išsiskyrimo metu.
Tyrimų rezultatai: Išmatuojamas streso mažinimas
Keliuose moksliniuose tyrimuose užfiksuotas kiekybiškai išmatuojamas streso biožymenų sumažėjimas, kai tiriamieji yra veikiami mylimo žmogaus kvapo. Britų Kolumbijos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad moterų, kvepiančių partnerio marškinėliais, kortizolio kiekis buvo pastebimai mažesnis, palyginti su tomis, kurios kvepėjo nepažįstamo žmogaus drabužiais.
2018 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology” publikuotas tyrimas parodė, kad ligoninės pacientams, veikiamiems pažįstamų kvapų, stresą keliančių procedūrų metu sumažėjo širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis. Be to, smegenų vaizdavimas atskleidė, kad dalyviai, įkvėpę artimo žmogaus kvapo, sumažino amigdalos– srities, atsakingos už baimės reakcijas, – suaktyvėjimą.
Oksitocino vaidmuo atpažįstant kvapus
Oksitocinas, plačiai pripažįstamas kaip „ryšio hormonas”, vaidina pagrindinį vaidmenį neurocheminiuose procesuose, lemiančiuose kvapų atpažinimą ir emocinį prisirišimą. Tyrimai rodo, kad oksitocino receptoriai uoslės sistemoje padeda užkoduoti pažįstamus kvapus kaip emociškai reikšmingus.
Kai žmonės užuodžia artimųjų kvapą, pagumburyje suintensyvėja oksitocino išsiskyrimas, todėl susidaro grįžtamasis ryšys, stiprinantis socialinius ryšius ir kartu slopinantis kortizolio gamybą. Ši neurocheminė reakcija paaiškina, kodėl partnerio drabužiai ar asmeniniai daiktai gali suteikti paguodos išsiskyrimo metu.
Suprasdami šį mechanizmą, slaugytojai gali praktiškai sumažinti stresą tiems, kuriuos jie globoja.
Praktinis nerimo valdymo pritaikymas
Kvapo ir streso ryšio tyrimų rezultatai leido rasti keletą praktinio pritaikymo būdų, kaip valdyti nerimą klinikinėje ir kasdienėje aplinkoje. Ligoninėse dabar taikomi „paguodos daiktų” protokolai, leidžiantys pacientams procedūrų ar ilgesnio buvimo ligoninėje metu pasilikti artimo žmogaus drabužius. Terapeutai į nerimo sutrikimų gydymo planus įtraukia kvapais pagrįstus metodus, ypač klientams, kenčiantiems nuo išsiskyrimo nerimo ar potrauminio streso sutrikimo.
Namuose asmenys gali susikurti „kvapų inkarus” išsaugodami partnerio marškinėlius verslo kelionių ar karinių misijų metu. Tėvai gali palikti šaliką su savo kvapu vaikams, patiriantiems atsiskyrimo nerimą mokykloje. Šios programos – tai prieinamos, nefarmacinės intervencinės priemonės, padedančios valdyti kasdienes reakcijas į stresą.
Kultūriniai kvapų asociacijos skirtumai
Nors praktinis kvapais pagrįsto streso mažinimo taikymas vis labiau populiarėja visame pasaulyje, pagrindiniai kvapų asociacijos mechanizmai įvairiose kultūrose labai skiriasi. Tyrimai rodo, kad kultūroms būdingi kvapai dažnai turi išskirtinę emocinę reikšmę.
Rytų Azijos visuomenėse tam tikrų arbatų aromatas skatina ramybę, o Viduržemio jūros regiono kultūrose alyvuogių kvapai asocijuojasi su saugumu ir šeima.
Šios asociacijos susiformuoja dėl kultūrinio sąlygotumo, kai tam tikri aromatai susiejami su kolektyvine patirtimi ir tradicijomis. Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys skirtingose kultūrose, įgyvendindami kvapais pagrįstas intervencines priemones, turi pripažinti šiuos skirtumus. Tai, kas vienoje kultūroje suteikia komfortą, kitoje kultūroje gali sukelti neutralią ar net neigiamą reakciją, todėl kvapais grindžiamam streso valdymui reikia taikyti kultūriškai pagrįstą požiūrį.
Kvapų atmintis ir emocinis prisirišimas
Gilus ryšys tarp kvapo ir atminties yra kertinis akmuo, paaiškinantis, kodėl mylimo žmogaus kvapas gali labai sumažinti stresą. Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad uoslės svogūnėlis turi tiesioginį ryšį su migdoline liauka ir hipokampu, smegenų sritimis, atsakingomis už emocijų ir prisiminimų apdorojimą.
Kai žmonės susiduria su žmogaus, su kuriuo juos sieja emociniai ryšiai, kvapu , jų smegenys iš karto pasiekia susijusius prisiminimus ir jausmus. Šie emociniai prisiminimai sukelia neurochemines reakcijas, įskaitant oksitocino išsiskyrimą ir kortizolio kiekio sumažėjimą. Žinomumas ir teigiamos asociacijos, slypinčios šiuose kvapų prisiminimuose, akimirksniu sukuria saugumo ir komforto jausmą, veiksmingai neutralizuojantį streso reakcijas.
Aromaterapijos ir santykių mokslo ateitis
Remdamiesi šiomis neurologinėmis išvadomis, mokslininkai dabar tyrinėja novatoriškas aromaterapijos ir santykių mokslo sąsajas.
Mokslininkai kuria „paguodos kvapų rinkinius”, skirtus šeimoms, kurias skiria atstumas, kad išvykusių kariškių vaikai galėtų pajusti tėvų kvapus išsiskyrimo metu. Panašios priemonės yra perspektyvios ir demencija sergantiems pacientams, kuriems pažįstami kvapai gali sumažinti sujaudinimą ir pagerinti emocinę savijautą.
Skaitmeninės kvapų technologijos – prietaisai, galintys fiksuoti, saugoti ir atgaminti kvapus, – yra kita sritis. Šios naujovės ilgainiui leistų dalytis kvapais per atstumą, o tai galėtų būti naudinga santykiams per didelius atstumus ir terapinėms intervencijoms.
Tokia pažanga gali iš esmės pakeisti kvapų, emocijų ir žmogiškųjų ryšių galingo ryšio supratimą ir panaudojimą.
