Nors citrina ir česnakas yra įprastos imunitetą stiprinančios medžiagos, keli mažiau žinomi augalai pasižymi didesne nauda. Šeivamedžio uogose yra stiprių antivirusinių junginių, kurie sutrumpina ligos trukmę. Astragalo šaknis dėl savo polisacharidų stiprina baltųjų kraujo kūnelių funkciją. Alyvuogių lapų ekstraktas užtikrina antimikrobinę apsaugą, viršijančią vitamino C kiekį. Andrografis, „pamirštas gamtos antibiotikas”, aktyvina tiek įgimtą, tiek adaptyvųjį imunitetą. Šie penki imuninės sistemos stipruoliai – tai tik gamtos farmakopėjos, skirtos gynybai stiprinti, pradžia.
Šeivamedžio uogos: Priešvirusinė jėgainė
Šeivamedžio uogos yra vienas stipriausių imunitetą stiprinančių augalų, garsėjantis galingomis antivirusinėmis savybėmis.
Moksliniais tyrimais patvirtintas jo veiksmingumas prieš gripo virusus, kuris gali sutrumpinti ligos simptomų trukmę iki keturių dienų.
Daug antocianinų turinčios šeivamedžio uogos pasižymi didelėmis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Šie junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaiko natūralius organizmo gynybos mechanizmus.
Uogose taip pat yra vitamino C, kvercetino ir kitų flavonoidų, kurie stiprina imuninę sistemą.
Tradiciškai vartojami kaip sirupas, arbata ar tinktūra, šeivamedžio uogų preparatai veiksmingiausi, kai vartojami pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams.
Astragalo šaknis: Senovinis imuniteto gynėjas
Astragalo šaknis (Astragalus membranaceus), tradicinės kinų medicinos kertinis akmuo jau daugiau kaip 2000 metų, pelnė galingo imunomoduliatoriaus reputaciją.
Tyrimai rodo, kad astragalo sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, vadinamų polisacharidais, kurie gerina baltųjų kraujo kūnelių funkciją ir gamybą, stiprina organizmo apsaugą nuo patogenų.
Jo adaptogeninės savybės padeda organizmui atsispirti fiziniam ir emociniam stresui, kuris dažnai pakenkia imunitetui.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad astragalas gali padidinti telomerazės aktyvumą ir taip sulėtinti ląstelių senėjimo procesus.
Šis augalas, paprastai vartojamas kaip arbata, tinktūra arba kapsulių pavidalu, geriausiai veikia, kai vartojamas nuolat kaip prevencinė priemonė, o ne ūmios ligos metu.
Alyvuogių lapai: Slaptas Viduržemio jūros regiono ginklas
Alyvuogių lapuose yra galingų junginių, kurie jau daugelį amžių yra Viduržemio jūros regiono liaudies medicinos pagrindas.
Pagrindinis aktyvusis lapų komponentas – oleuropeinas– pasižymi stipriomis antimikrobinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad jis veiksmingai kovoja su daugeliu patogenų ir kartu palaiko natūralius imuninės sistemos gynybos mechanizmus.
Tyrimai rodo, kad alyvuogių lapų ekstraktas gali mažinti uždegimą, mažinti kraujospūdį ir gerinti jautrumą insulinui. Jo antioksidacinis profilis viršija vitamino C profilį, neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia imunitetą.
Alyvmedžių lapai gali būti vartojami kaip arbata, tinktūra arba standartizuotos ekstrakto kapsulės, kurios paprastai vartojamos kasdien peršalimo ir gripo sezono metu.
Reishi grybas: Karališkasis imunitetas
Tradicinėje kinų medicinoje reiši (Ganoderma lucidum), šimtmečius žinomas kaip „nemirtingumo grybas”, užsitarnavo karališką imunitetą stiprinančių augalų statusą.
Tyrimai rodo, kad reiši sudėtyje yra polisacharidų ir triterpenų, kurie stiprina imuninę sistemą, didindami baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir aktyvumą. Šie junginiai padeda moduliuoti imuninę sistemą, todėl gali būti naudingi tiek nepakankamai aktyviam, tiek pernelyg aktyviam imunitetui.
Tyrimai rodo, kad reiši gali turėti priešuždegiminių, antivirusinių ir priešvėžinių savybių. Reiši galima įsigyti įvairiomis formomis – kapsulėmis, milteliais, tinktūromis ir arbatomis.
Tačiau tie, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus arba serga kraujavimo sutrikimais, prieš vartojimą turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Andrografis: pamirštas gamtos antibiotikas
Vakarų medicinoje dažnai nepastebimas Andrographis paniculata pelnė „gamtos pamiršto antibiotiko” reputaciją per šimtmečius, kai buvo naudojamas Ajurvedos ir tradicinės kinų medicinos sistemose.
Šioje karčiojoje žolėje yra andrografolidų, junginių, pasižyminčių stipriu imunomoduliaciniu poveikiu. Tyrimai rodo, kad andrografis žymiai sumažina viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus ir sutrumpina ligos trukmę.
Tyrimai rodo, kad jis suaktyvina įgimtąjį ir adaptyvųjį imunitetą, didina makrofagų aktyvumą ir antikūnų gamybą.
Andrografis, paprastai vartojamas kaip tabletės, tinktūros arba arbatos, geriausiai veikia, kai vartojamas pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Dėl savo veiksmingumo kovojant su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis jis yra vertingas natūralaus imuniteto protokolų priedas.
Mažiau žinomi ežiuolės giminaičiai
Mažiau žinomi ežiuolės giminaičiai
Trys žydintys augalai, glaudžiai susiję su populiariąja rausvąja ežiuole (Echinacea purpurea), pasižymi panašiomis imunitetą stiprinančiomis savybėmis, tačiau šiuolaikinėje vaistažolininkystėje nepakankamai naudojami.
Ežiuolėje Echinacea pallida yra didesnė echinakozido, junginio, pasižyminčio stipresnėmis antimikrobinėmis savybėmis nei paprastojoje violetinėje ežiuolėje, koncentracija.
Ežiuolės (Echinacea angustifolia) siauri lapai gamina alkamidus, kurie specifiškai nukreipti į NK ląstelių aktyvumą ir gali užtikrinti geresnę antivirusinę apsaugą.
Tuo tarpu Echinacea paradoxa, geltonoji ežiuolė, turi unikalių flavonoidų, kurių nėra kitose rūšyse.
Tyrimai rodo, kad šios mažiau žinomos rūšys gali tikslingai palaikyti imuninę sistemą esant tam tikroms ligoms, kai standartinė purpurinė ežiuolė (Echinacea purpurea) yra mažiau veiksminga.
Kaip įtraukti šiuos superaugalus į kasdienę rutiną
Nors supratimas apie unikalias kiekvienos ežiuolės veislės savybes suteikia vertingų įžvalgų, praktinis pritaikymas tebėra raktas į jų imunitetą stiprinančio potencialo atskleidimą.
Įtraukti šiuos superaugalus į kasdienę rutiną galima įvairiais būdais. Tinktūros – tai koncentruotos dozės, kurių užtenka 15-30 lašų į vandenį tris kartus per dieną. Džiovintus šaknų ar lapų preparatus galima mirkyti 10-15 minučių kaip arbatą. Kad būtų patogiau, standartizuotose kapsulėse galima pamatuoti dozę.
Siekiant didžiausio veiksmingumo, ežiuolės Echinacea angustifolia kaitaliojimas su mažiau žinomomis rūšimis, pavyzdžiui, E. pallida, sukuria sinergetinį poveikį. Dviejų savaičių naudojimo ir vienos savaitės nutraukimo protokolas užkerta kelią tolerancijos vystymuisi, tuo pat metu palaikydamas imuninį budrumą visais jautriais sezonais.
Šių imunitetą stiprinančių augalų moksliniai įrodymai
Nors tradicinis ežiuolės vartojimas tęsiasi šimtmečius, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai pagrindė daugelį jos tariamų imunitetą stiprinančių poveikių.
Tyrimai rodo, kad ežiuolė didina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir aktyvumą, ypač natūralių ląstelių žudikių, nukreiptų prieš infekuotus audinius.
Šeivamedžio uogų tyrimai atskleidžia reikšmingas antivirusines savybes, o klinikiniai tyrimai parodė, kad sumažėja gripo simptomų trukmė ir sunkumas.
Astragalo sudėtyje yra polisacharidų, kurie suaktyvina imuninį atsaką ląsteliniu lygmeniu.
Nustatyta daugiau kaip 400 biologiškai aktyvių reiši grybų junginių, ypač beta gliukanų, kurie moduliuoja imuninę funkciją.
Šios išvados patvirtina tradicinį taikymą ir moksliškai pagrindžia šių augalų įtraukimą į šiuolaikinius imuniteto protokolus.
