Daugelis žmonių, naudodami pleistrus, daro esmines klaidas, kurios trukdo žaizdų gijimui. Dažniausiai daromos šios klaidos: netinkamas žaizdos valymas prieš užklijuojant pleistrą, netinkamo dydžio ar rūšies pleistro parinkimas, pernelyg ilgas pleistro laikymas ant žaizdos, neleidimas žaizdoms periodiškai patekti į orą ir netinkamas pleistro nuėmimas, kuris pažeidžia gyjančius audinius. Dėl šių paprastų, bet reikšmingų klaidų gali užtrukti gijimas, padidėti infekcijos rizika ir atsirasti nereikalingų randų. Išmanant tinkamus gipso uždėjimo būdus, užtikrinama veiksminga žaizdų priežiūra ir sveikesnis odos atsistatymas.
Tinkamo žaizdos valymo prieš dedant gipsą nepaisymas
Kai žmonės skuba uždengti žaizdą, jie dažnai praleidžia svarbų žingsnį – tinkamai išvalyti žaizdą prieš dedant gipsą. Dėl tokio aplaidumo ant odos gali užsilikti bakterijų, kurios gali sukelti infekciją ir sulėtinti gijimą.
Tinkamai valant žaizdą reikia švelniai nuplauti vietą švariu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu, kad būtų pašalinti nešvarumai ir patogenai. Aplinkinę odą galima patepti švelniu muilu, tačiau pačią žaizdą reikia kruopščiai nuplauti.
Išvalytą žaizdą reikia nusausinti švaria, nepūkuota šluoste ir tik tada uždėti gipsą. Šis paruošiamasis procesas labai sumažina infekcijos riziką ir sukuria idealias sąlygas gijimui.
Pasirinkus netinkamo dydžio ar tipo gipsą žaizdai
Daugelis žmonių nepakankamai įvertina tinkamo gipso parinkimo konkrečioms žaizdoms svarbą, todėl pablogėja gijimas ir atsiranda nereikalingas diskomfortas.
Per maži pleistrai tinkamai neuždengia žaizdos ir aplinkinės srities, todėl į žaizdą patenka teršalų. Ir atvirkščiai, per dideli pleistrai gali riboti judesius ir sukelti odos maceraciją dėl susikaupusios drėgmės.
Skirtingiems žaizdų tipams reikalingi specialios konstrukcijos pleistrai: neperšlampami – drėgmės veikiamoms vietoms, kvėpuojantys – jautriai odai, o gilioms žaizdoms užsegami „drugeliais”.
Specializuoti pleistrai, kurių sudėtyje yra antibakterinių medžiagų arba kurie skirti konkrečioms kūno vietoms (kaulams, kulnams), užtikrina tikslingą apsaugą. Naudojant standartinius pleistrus, kai reikia specializuotų, dažnai uždelsiamas gijimas ir padidėja infekcijos rizika.
Per ilgas to paties gipso laikymas
Dažnai pasitaikanti klaida, trukdanti tinkamam žaizdų gijimui, yra ta, kad žmonės pernelyg ilgai palieka tuos pačius pleistrus. Po lipniais tvarsčiais kaupiasi drėgmė, todėl susidaro palanki terpė bakterijoms daugintis ir odai maceruotis.
Specialistai rekomenduoja keisti tvarsčius bent kartą per dieną arba kiekvieną kartą, kai jie sudrėksta, susitepa ar praranda lipnumą. Aktyviai kraujuojančias ar verkiančias žaizdas gali tekti keisti dažniau. Dėl ilgesnio dėvėjimo gali užsitęsti gijimas, atsirasti infekcija ir sudirgti žaizdos vietos oda.
Be to, periodiškas oro patekimas palengvina daugelio rūšių nedidelių žaizdų gijimo procesą, todėl gydymui idealiai tinka periodinis, o ne nuolatinis dengimas.
Neleidimas žaizdoms „kvėpuoti” tinkamu laiku
Nuolatinis žaizdų dengimas pleistrais tiesiogiai susijęs su kita dažna žaizdų priežiūros klaida. Daugelis žmonių neleidžia žaizdoms „kvėpuoti” tinkamais laiko tarpais, o tai gali apsunkinti gijimo procesą.
Medicinos ekspertai rekomenduoja periodiškai leisti žaizdoms pakvėpuoti, kai sustabdomas pirminis kraujavimas ir susidaro apsauginis sandariklis. Toks kontroliuojamas poveikis padeda sumažinti drėgmės kaupimąsi, kuri gali išberti aplinkinę odą ir paskatinti bakterijų dauginimąsi.
Geriausia, kad poilsio metu žaizdos būtų neuždengtos, o užsiėmimų metu – apsaugotos. Toks subalansuotas požiūris skatina esmines gijimo sąlygas, kartu išlaikydamas būtiną apsaugą, todėl yra tarpinis variantas tarp per didelio uždengimo ir per ankstyvo apnuoginimo.
Neteisingas pleistrų nuėmimas ir gyjančios odos pažeidimas
Kai pleistrai nuimami paskubomis arba netinkamai, pacientai dažnai netyčia pažeidžia naujai susiformavusį epitelinį audinį, todėl gali pailgėti gijimo laikas ir padidėti randų susidarymas.
Optimalus šalinimo būdas – švelniai traukti pleistrą lygiagrečiai odos paviršiui, o ne į viršų. Medicinos specialistai rekomenduoja pirmiausia sudrėkinti lipnius tvarsčius, ypač jautriose odos vietose. Be to, lipnius tvarsčius galima saugiai ištirpdyti aliejaus pagrindo produktais.
Vaikams arba asmenims su trapia oda iš pradžių reikėtų rinktis specializuotus mažo sukibimo pleistrus. Dermatologai atkreipia dėmesį, kad tinkamas nuėmimas ypač svarbus operacinėms žaizdoms ir nudegimams, kai gyjantys audiniai lieka pažeidžiami. Dėl netinkamos technikos gali prireikti ilgesnio gydymo ir pablogėti estetiniai rezultatai.
