Pusė lysvės braškių dingo per vieną rytą. Raudonos, prinokusios, vakar dar buvusios tobulos — o šįryt tik apgraužti likučiai ir balta mėsa, iš kurios liko vien forma. Špokai dirbo kaip brigada — greitai, tyliai ir be jokio gailesčio.
Bandžiau tinklą — vėjas nuplėšė per savaitę, ir lysvelė atrodė kaip po mūšio. Baidyklė iš senų marškinių — paukščiai ant jos sėdėjo jau antrą dieną. Reikėjo kažko paprastesnio. Pigesnio. Ir svarbiausia — tokio, kas veiktų ilgiau nei porą dienų.
Pirma priemonė: plastikinių maišelių juostelės
Paėmiau keletą ryškių maišelių ir supjaustinau ilgomis siauromis juostelėmis — maždaug dviejų pirštų pločio ir trisdešimties centimetrų ilgio. Pririšau prie kuolelių, šakų ir atramų aplink lysves.
Vėjas jas judina ir plastmasė šiugžda — toks nestiprus, bet nuolatinis garsas, kuris paukščiams kelia nerimą. Jie nesupranta, kas čia juda ir triukšmauja, todėl vengia artintis.
„Iš maišelių darydamas kažkokias serpantinų?” — paklausė kaimynas, žiūrėdamas per tvorą.
„Braškių sargą,” — atsakiau. Jis nusijuokė, bet po savaitės atėjo paprašyti ir sau.
Svarbu: juostelės turi būti pakankamai siauros, kad plazdėtų laisvai, ir pakankamai ilgos, kad judėtų net nuo silpno vėjo. Suplyšusias keisti iš karto. Ir kas porą savaičių perkelti į kitą vietą — paukščiai prisitaiko, jei viskas stovi vienodai.
Antra: seni kompaktiniai diskai
Kas dar turi namuose krūvą senų CD? Paaiškėjo, kad jie turi antrą gyvenimą — sode. Išgręžiau skylutę prie krašto, perveriau virvutę ir pakabinau ant šakų ties braškių ir serbentų eilėmis.
Kai saulė šviečia — diskas sukasi nuo vėjo ir šaudo šviesos blyksnius į visas puses. Paukščiui tai atrodo kaip kažkas nenuspėjamo ir galimai pavojingo. Jis nenusileidžia.
Geriausia kabinti ten, kur diską pasieks tiesioginė saulės šviesa bent dalį dienos. Pavėsyje efektas silpnėja. Keli diskai, išdėstyti skirtinguose aukščiuose, veikia geriau nei vienas.
Trečia: monetų maišeliai su vandeniu
Skaidrus maišelis, perpus pripildytas vandens, viduje — dešimt penkiolika monetų. Užrišti, pakabinti šalia vaisių. Saulė pagauna monetas per vandenį ir sukuria žvilgančius blyksnius, kurie juda net be vėjo — pakanka menkiausio temperatūros svyravimo, kad vanduo sujudėtų.
Atrodo keistai. Kabo vandens maišeliai tarp obelų. Bet paukščiai laikosi atokiau — ir to pakanka.
Maišelius tikrinti reguliariai — jei aptemsta arba pradeda leisti vandenį, pakeisti naujais. Skaidrumas čia esminis dalykas.
Kodėl trys kartu veikia geriau nei vienas
Kiekviena priemonė atskirai veikia, bet paukščiai greitai pripranta prie vieno ir to paties. Juostelės šiugžda — gerai, bet po savaitės špokai jau nebekreipia dėmesio. Diskai blyksi — bet debesuotą dieną neveikia. Maišeliai žvilga — bet tik saulėje.
Kai visos trys veikia kartu — garsas, šviesa ir judesys skirtinguose aukščiuose — sode susidaro aplinka, kurioje paukštis jaučiasi neramiai iš visų pusių. Jis tiesiog renkasi kitą vietą. Be jokios žalos, be nuodų, be tinklų.
Vienintelė priežiūra — kas kelias dienas perkelti vietą, pakeisti suplyšusias juosteles ir nepamiršti, kad geriausias laikas viską sukabinti yra prieš nokstant pirmiesiems vaisiams. Ne po to, kai špokai jau sužinojo adresą.
