Stovėjau parduotuvėje ir bandžiau prisiminti pavadinimą prieskonio, kurio reikėjo receptui. Žinojau, kaip jis atrodo, žinojau, kaip kvepia – bet žodis tiesiog dingo. Stovėjau prie lentynos tris minutes, kol pagaliau iššoko: „Čiobrelis.”
Tokie momentai kartojosi vis dažniau. Vardai, pavadinimai, datos – viskas lyg užstringa kažkur pusiaukelėje. Pradėjau nerimauti, kad tai kažkas rimto.
Gydytoja Rūta, su kuria pasikalbėjau per eilinį patikrinimą, iškart nuramino: „Tai vadinama „ant liežuvio galo” būsena. Ir tai nėra atminties praradimas – tai laikinas atgaminimo sutrikimas. Informacija yra, tik kelias iki jos laikinai užblokuotas.”
Kodėl tai vyksta – ir kodėl dažniau su amžiumi
Pasirodo, šie epizodai dažnėja dėl kelių priežasčių. Nuovargis sutrikdo pažinimo mechanizmus, hormonų svyravimai – ypač menopauzės metu – išbalansuoja neurocheminę pusiausvyrą, o su amžiumi natūraliai sulėtėja informacijos apdorojimas.
„Tai nereiškia, kad jūsų smegenys blogėja,” – pasakė gydytoja. – „Tai reiškia, kad atgaminimo kelias lėtesnis. Pati informacija niekur nedingo.”
Šis skirtumas man buvo svarbus. Viena – kai žodis dingsta visam laikui. Visai kita – kai jis tiesiog vėluoja ateiti. Pirmu atveju reikia nerimauti, antru – ne.
Netikėtas sprendimas: ne galvosūkiai, o bėgimas
Tikėjausi, kad gydytoja pasiūlys kryžiažodžius ar atminties žaidimus. Vietoj to ji pasakė kažką, ko visiškai nesitikėjau: „Pradėkite judėti intensyviau. Jūsų smegenims reikia deguonies, ne užduočių.”
Paaiškino, kad Birmingamo universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo šešiasdešimties–aštuoniasdešimt vienerių metų žmonės, nustatė ryšį tarp širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo ir atminties. Kuo didesnis VO2 max – maksimalus deguonies panaudojimas fizinio krūvio metu – tuo greičiau smegenys atgamina žodžius ir pavadinimus.
Smegenys sunaudoja apie dvidešimt procentų viso organizmo deguonies, nors sudaro vos du procentus kūno masės. Kai širdis ir plaučiai dirba geriau – deguonis greičiau pasiekia kalbos apdorojimo sritis, ir tie „ant liežuvio galo” momentai retėja.
Keturi pratimai, kurie padeda
Gydytoja rekomendavo keturis būdus VO2 max padidinti. Intervalinis ėjimas – kaitaliojant greitą ir ramų tempą. Trumpos intensyvios treniruotės – vadinamasis HIIT metodas. Ilgesnio nuotolio bėgimai – nors pakanka ir penkių kilometrų. Ir joga, kuri švelniai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą per ilgai išlaikomas pozas.
„Svarbiau nuoseklumas nei intensyvumas,” – pabrėžė ji. – „Trisdešimt minučių keturis kartus per savaitę duos daugiau nei viena alinanti treniruotė sekmadienį.”
Patarė stebėti ramybės širdies ritmą – jei jis mažėja, vadinasi, sistema stiprėja. O jei „ant liežuvio galo” momentų pradeda mažėti – tai geriausias įrodymas, kad smegenys gauna tai, ko joms reikėjo.
Praėjo trys mėnesiai nuo to pokalbio. Bėgioju tris kartus per savaitę. Prieskonio parduotuvėje dabar prisimenu iškart – nors gal tai tiesiog sutapimas. Bet vardus ir datas atgaminu greičiau, ir tas nerimą keliantis jausmas, kad smegenys lėtėja, pradėjo trauktis. Pasirodo, kartais atsakymas ne galvoje, o kojose.
