Svoris po dietos sugrįžta dėl galingų biologinių mechanizmų. Organizmas į lieknėjimą reaguoja mažindamas medžiagų apykaitos greitį ir keisdamas alkio hormonus, tokius kaip leptinas ir grelinas. Šios adaptacijos gali išlikti daugelį metų, sukurdamos biologinę aplinką, kuri yra labai palanki prarastiems kilogramams atgauti. Be to, pasikartojantys lieknėjimo ir lieknėjimo ciklai daro įtaką psichologinei savijautai, o tai dar labiau apsunkina pastangas išlaikyti svorį. Supratus šiuos mechanizmus paaiškėja, kodėl ilgalaikiai tvaraus gyvenimo būdo pokyčiai, o ne griežtos dietos, yra geresni ilgalaikiai sprendimai.
Svorio atstatymo biologija
Žmogaus organizmas energingai gina savo nustatytą svorį pasitelkdamas sudėtingus biologinius mechanizmus. Kai labai sumažėja svoris, hormonų adaptacijos sukelia padidėjusius alkio signalus ir kartu sumažina medžiagų apykaitos greitį. Sumažėja leptino kiekis, padaugėja grelino, o smegenų atlygio centrai tampa jautresni maistui.
Ši biologinė reakcija išsivystė kaip išgyvenimo mechanizmas maisto stygiaus laikotarpiais. Numetus svorio, organizmas pereina į mokslininkų vadinamąją medžiagų apykaitos adaptacijos būseną, kai jam palaikyti reikia mažiau kalorijų, nei prognozuojama pagal standartinius skaičiavimus. Tyrimai rodo, kad ši adaptacija išlieka kelerius metus po svorio metimo ir sukuria fiziologinę aplinką, kuri, nepaisant sąmoningų pastangų išlaikyti rezultatus, yra labai palanki svoriui atgauti.
Metabolinė adaptacija: Jūsų organizmo gynybinis mechanizmas
Tyrinėdami medžiagų apykaitos prisitaikymo fenomeną, mokslininkai atranda sudėtingą gynybinę sistemą, skirtą išsaugoti energiją tariamo bado laikotarpiu.
Dėl šio prisitaikymo organizmas sumažina medžiagų apykaitos greitį ramybės būsenoje gerokai žemiau numatyto lygio. Tyrimai rodo, kad didelį svorį numetę asmenys kasdien sudegina 1 255-1 675 kilodžauliais mažiau, nei matematiškai tikėtasi pagal jų naująjį dydį. Ši adaptacija išlieka ilgai po to, kai svoris nustoja mažėti – atlikus „The Biggest Loser” dalyvių tyrimus nustatyta, kad medžiagų apykaitos slopinimas tęsiasi daugiau nei 6 metus.
Be to, vyksta hormoniniai pokyčiai: mažėja leptino (sotumo hormono), o daugėja grelino (alkio hormono), todėl susidaro biologinė aplinka, kuri, nepaisant drausmingų pastangų, sudaro palankias sąlygas svoriui atgauti.
Hormonų pokyčiai, skatinantys alkį po dietos
Be medžiagų apykaitos greičio sumažėjimo, svorio netekimas sukelia hormoninių pokyčių kaskadą, kuri smarkiai keičia apetito reguliavimą.
Mažėjant kūno riebalų kiekiui, leptino – sotumo hormono– kiekis mažėja, o grelino – alkio hormono –didėja. Dėl šio disbalanso atsiranda nuolatiniai alkio signalai, kurių iki dietos nebuvo. Kartu sumažėja GLP-1 ir peptido YY, kurie paprastai skatina sotumo jausmą.
Tyrimai rodo, kad šie hormonų sutrikimai gali išlikti kelerius metus po svorio netekimo ir paaiškina, kodėl anksčiau antsvorio turėję asmenys nuolat jaučia alkį, palyginti su niekada antsvorio neturėjusiais tokio paties svorio asmenimis. Ši biologinė realybė paaiškina, kodėl vien tik valios pastangomis retai pavyksta ilgam numesti svorio.
Psichologinis svorio važiavimo dviračiu poveikis
Pasikartojantys svorio metimo ir susigrąžinimo ciklai, paprastai vadinami „jojo dietomis”, daro didelę psichologinę žalą, kuri neapsiriboja vien fizinėmis pasekmėmis sveikatai. Tyrimai rodo, kad dėl šių modelių dažnai sumažėja saviveiksmingumas, nes po kiekvieno lieknėjimo epizodo žmogus įsisąmonina nesėkmę.
Svorio svyravimai dažnai susiję su padidėjusia depresija, nerimu ir nepasitenkinimu savo kūnu. Daugeliui besilaikančiųjų dietų išsivysto netvarkingi santykiai su maistu, jie jaučia kaltę, gėdą ir kognityvinį susirūpinimą valgymu.
Socialinės pasekmės dar labiau sustiprina šiuos padarinius, nes stigma dėl svorio ir išorinis vertinimas sustiprina neigiamą savęs suvokimą. Ši psichologinė našta galiausiai gali sužlugdyti būsimas svorio reguliavimo pastangas, todėl susidaro ciklas, iš kurio sunku išsivaduoti.
Tvarūs būdai, kaip ištrūkti iš atsistatymo ciklo
Kaip žmonėms išvengti, atrodytų, neišvengiamo svorio atsistatymo ciklo? Tyrimai rodo keletą tvarių metodų. Pirma, nustatant realius tikslus, kuriuose pirmenybė teikiama sveikatos gerinimui, o ne greitam svorio metimui, paprastai pasiekiama ilgalaikė sėkmė.
Antra, orientavimasis į elgesio keitimą, o ne į griežtas dietas, padeda sukurti ilgalaikius įpročius. Trečia, teigiamus pokyčius sustiprina palanki socialinė aplinka.
Ekspertai rekomenduoja dėmesingą valgymo praktiką, reguliarų fizinį aktyvumą, kuris žmonėms tikrai patinka, ir emocinių persivalgymo dirgiklių šalinimą. Be to, nuoseklus pažangos stebėjimas be apsėdimo leidžia laiku atlikti korekcijas. Galbūt svarbiausia yra tai, kad pripažįstant, jog svorio kontrolė yra viso gyvenimo praktika,o ne laikinas įsikišimas, iš esmės pereinama nuo ciklinių dietų prie tvaraus gyvenimo būdo keitimo.
