Kairysis kelis skaudėjo trejus metus. Ryte sustingęs, vakare tinęs, laiptais – su grimasome. Gydytojas skyrė priešuždegimines tabletes, tepiau gelius, gėriau papildus. Padėdavo savaitei, paskui viskas grįždavo.
Kai senelė Bronė sužinojo, kiek tabletių per dieną geriu, ji tik papurtė galvą ir pasakė: „Eik į virtuvę.”
Trys ingredientai iš stalčiaus
Bronė paėmė kopūsto lapą, šaukštą medaus ir plėvelės gabalą. Tai buvo viskas.
„Kopūsto lapą nuplikyk karštu vandeniu – tik sekundę, kad suminkštėtų. Tada ištepk medų ant vidinės pusės ir uždėk ant kelio. Apvyniok plėvele, ant viršaus – vilnoniu šaliku. Ir eik miegoti,” – nurodė ji.
„Ir tai padės?” – paklausiau skeptiškai.
„Kopūsto lapuose yra priešuždegiminiiai junginiai, kurie per odą prasiskverbia į uždegimo vietą. Medaus fermentai sustiprina efektą ir mažina patinimą. O šiluma – šalikas – pagerina kraujotaką ir leidžia visam tam veikti greičiau,” – paaiškino Bronė.
Nustebau – nuo senelės nesitikėjau tokio mokslinio paaiškinimo. Ji šypsojosi: „Aš nežinojau žodžių, bet mano mama darė tą patį. Ir jos mama prieš ją.”
Pirma naktis – ir rytas po jos
Tą vakarą padariau viską, kaip Bronė liepė. Kopūsto lapas, medus, plėvelė, šalikas. Užmigau su keista konstrukcija ant kelio.
Ryte nuėmiau kompresą ir pajutau skirtumą. Kelis nebuvo toks sustingęs kaip paprastai. Patinimas – mažesnis. Ne dramatiškai, bet juntamai.
Po trijų naktų skirtumas buvo akivaizdus. Po savaitės – nustojau gerti rytinę tabletę, nes tiesiog nebereikėjo.
Trys priemonės skirtingoms situacijoms
Paskambinau Bronei ir paklausiau, ar yra daugiau variantų.
„Kopūstas su medumi – paviršiniam uždegimui, tinimui, kasdieniam skausmui. Jei skausmas gilesnis – paimk tarkuotą krieną ir bulvę lygiomis dalimis, sumaišyk ir užtepk ant kelio keturiasdešimčiai minučių. Krienų fermentai prasiskverbia giliau ir padeda šalinti susikaupusias druskas,” – aiškino ji.
„O jei visas kūnas sustingęs?” – paklausiau.
„Tada vonia. Pušų spyglius merkiam dvidešimt keturias valandas tamsoje – geriausia stikliniame inde. Tą užpilą supilam į vonią – keturiasdešimties laipsnių temperatūros. Penkiolika dvidešimt minučių kasdien mėnesį. Eteriniai aliejai atpalaiduoja raumenis, pagerina kraujotaką ir mažina uždegimą visame kūne,” – atsakė Bronė. „Po vonios ištepk kelius alyvuogių aliejumi – jis sulaiko drėgmę ir šilumą.”
Vienas perspėjimas
Bronė perspėjo ir dėl vieno dalyko: „Liaudies priemonės gali padėti malšinti uždegimą ir skausmą, bet jei kelyje kažkas rimtai sugadinta – kremzlė, raiščiai – jokios kompresai nepadės. Tada eik pas gydytoją ir darykis tyrimus. Žolelės ir kompresai – pagalbininkai, ne pakaitai.”
Sutikau – ir savo gydytoją informavau apie tai, ką darau. Jis neprieštaravo, tik pasakė: „Jei padeda ir nekenkia – tęsk.”
Kai tabletės liko stalčiuje
Jau keturis mėnesius nenaudoju priešuždegiminiių tabletių kasdien. Kelis nėra tobulas – kartais po ilgo pasivaikščiojimo ar drėgnu oru jaučiasi – bet tas kasdieninis rytinis sustingimas, kuris kankino trejus metus, dingo. Ir skrandis dėkingas – tabletės jam irgi nebuvo malonios.
