Pirmas žingsnis — apžiūra. Nuleidau šaką ir atidžiai pažvelgiau. Oranžinės dėmės. Ryškios. Apvalios. Tarsi kas būtų užlaistęs lapus oranžiniais dažais.
Galvojau — saulės nudegimas. Karštis. Streso reakcija. Bet kai apverčiau lapą — kitoje pusėje pamačiau mažus gumbelius, tarsi pūsleles. Ir supratau — tai ne karštis. Tai liga.
Kriaušių rūdys. Ir jos šaltinis augo ne ant mano kriaušės — o ant kaimyno kadagio.
Kaip atpažinti
Kriaušių rūdys atrodo labai būdingai — ryškiai oranžinės arba gelsvai oranžinės dėmės ant lapų viršutinės pusės. Jos apvalios, aiškių kontūrų ir matomos net iš kelių metrų.
Ligai progresuojant — dėmės didėja, lapai pradeda nykti, laja retėja. Vaisiai gali tapti kieti, vandeningi ir be skonio.
Vasaros pabaigoje ant lapų apatinės pusės atsiranda maži pūslėms panašūs dariniai — tai sporų talpyklos, per kurias grybas plinta toliau.
Pavasarį ir vasaros pradžioje — labiausiai reikia stebėti. Ypač po lietingų, drėgnų laikotarpių, kai grybas aktyvuojasi sparčiausiai.
Kadagys — paslėptas kaltininkas
Štai kas daro kriaušių rūdis tokias klastingas: grybas gyvena ne tik ant kriaušės. Jis kaitalioja savo ciklą tarp dviejų šeimininkų — kriaušės ir kadagio.
Žiemą grybas peržiemoja ant kadagio šakelių — ant jų atsiranda oranžiniai gumbeliai, kurie pavasarį brinksta ir išskaidria sporas. Vėjas jas nuneša ant kriaušių lapų — ir ciklas prasideda iš naujo.
Tai reiškia, kad jei jūsų kieme ar kaimyno sklype auga kadagys — ypač kazokinis kadagys — jis gali būti nuolatinis infekcijos šaltinis. Kol kadagys neapdorotas arba nepašalintas — kriaušė bus užkrečiama kasmet.
„Aš tris metus purškiau kriaušę — ir nieko nepadėjo,” pasakojo sodininkė Renata. „Kol supratau, kad reikia gydyti ir kadagį. Kai tik nugenėjau užkrėstas šakeles — kitą pavasarį rūdžių beveik nebuvo.”
Kaip gydyti
Ant kriaušės — pirmiausia pašalinti visus užkrėstus lapus ir juos sunaikinti. Nekompostuoti — sudeginti arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Lają praretinti, kad greičiau džiūtų po lietaus.
Ant kadagio — apžiūrėti šakeles ir ieškoti oranžinių gumbelių arba išbrinkusių vietų. Jas genėti gerokai žemiau pažeidimo vietos. Nupjautas šakeles — taip pat sunaikinti.
Purškimas — vario preparatais arba sieros pagrindu. Geriausia pradėti ankstyvą pavasarį, prieš pumpurams išsiskleidžiant — kol grybas dar neįsikūrė ant jaunų lapų. Lietuvoje populiariausi vario preparatai — bordo skystis ir vario oksichloridas, prieinami visose sodo prekių parduotuvėse.
Jei pavasaris drėgnas ir vėsus — pakartoti purškimą pagal gamintojo instrukciją. Vieno karto dažniausiai nepakanka, nes sporos skraido kelis mėnesius.
Prevencija kitam sezonui
Rudenį — surinkti visus nukritusias lapus po kriaušės medžiu. Juose žiemoja sporos. Kuo mažiau jų liks — tuo mažesnis spaudimas pavasarį.
Ankstyvą pavasarį — apsauginis purškimas prieš pumpurų skleidimąsi. Tai svarbiausias momentas — kol nauji lapai dar švarūs ir nesužeisti. Jei praleidote šį langą — liga jau turi kelis žingsnius pranašumo.
Kadagiai — tikrinti kasmet. Jei įmanoma — pašalinti tuos, kurie auga arčiau nei penkiasdešimt metrų nuo kriaušių. Ypač kazokinius kadagius — jie yra dažniausias rūdžių šeimininkas Lietuvoje.
Ir svarbiausia — stebėti nuo balandžio pabaigos. Kuo anksčiau pastebėsite dėmes — tuo lengviau sustabdysite ligą, kol ji dar nepadarė tikros žalos.
