Pirma savaitė buvo košmaras. Žąsiukai sėdėjo sugūžę, beveik neėdė, išmatos buvo skystos ir keistos spalvos. Du iš aštuonių nustojo atsistoti.
Paskambinau draugei, kuri augina žąsis trisdešimt metų. Ji paklausė vieno klausimo: „Ką duodi?”
Kai pasakiau — suaugusiųjų pašarą — ji tyliai atsiduso. „Tai ne jiems.”
Kodėl suaugusiųjų pašaras netinka žąsiukams
Suaugusiųjų pašaras sukurtas vyresniam paukščiui — jo baltymų kiekis mažesnis, dalelių dydis didesnis, o maistinių medžiagų proporcijos pritaikytos augimui, kuris jau sulėtėjęs. Žąsiukui pirmomis savaitėmis reikia visiškai ko kito.
Jauni paukščiai auga sparčiai — jiems reikia didelio baltymų kiekio, smulkios tekstūros ir lengvai virškinamų medžiagų. Kai šie poreikiai netenkinami — virškinimas apsunksta, vystymasis sulėtėja, imuninė sistema susilpnėja.
„Tai kaip kūdikiui duoti suaugusiojo maistą,” paaiškino draugė. „Skrandis nepasiruošęs. Ir pasekmės ateina greitai.”
Ką duoti vietoj to
Tinkamas pašaras žąsiukams — starterio kruopos arba smulkios granulės su didesniu baltymų kiekiu. Lietuvoje specialaus žąsiukams skirto pašaro rasti sunku, bet puikiai tinka kalakutų arba broilerių viščiukų starteris — jų sudėtis artimiausia žąsiukų poreikiams.
Pašaras turi būti šviežias, sausas ir pasiekiamas lesyklėlėse, pakeltose virš pakratų — kad nedrėktų ir neterštųsi. Šalia — visada švaraus vandens, nes žąsiukams būtina nusiplauti šnerves po kiekvieno lesimo.
Svarbu: nipelinės girdyklės netinka. Žąsiukui reikia atvirto vandens indo, į kurį galėtų merkti galvą. Be to — vanduo keičiamas kasdien.
Vienas šaukštas, kuris keičia viską
Draugė patarė paprastą triuką: į starterio pašarą įmaišyti vieną šaukštą virto, sutrinto kiaušinio. Tai padidina baltymų kiekį kontroliuotai, be rizikos persotinti.
Kiaušinis turi būti šviežiai virtas, sutrintas ir gerai sumaišytas su pašaru — ne lipnia koše, o plonu, tolygiu mišiniu. Likučiai, kurie per valandą nesuvalgomi — pašalinami, nes surūgęs kiaušinis sukelia virškinimo problemų.
Varškė — kita alternatyva. Bet tik šviežia, nedidelėmis porcijomis, ir taip pat pašalinama, jei nesuvalgoma greitai.
„Pagrindinis pašaras turi likti starteris,” perspėjo draugė. „Kiaušinis ir varškė — tai priedas, ne pakaitalas. Jei matai skystas išmatas — iškart mažink priedą.”
Kada pradėti duoti žalumynus
Nuo antros trečios dienos galima mažais kiekiais pradėti siūlyti šviežių žalumynų — kiaulpienių lapus, dobilų, žaliuosius svogūnų lapelius. Tik iš švarių vietų, kur nepurkšta chemikalų.
Porcijos turi būti mažos — virškinimo traktas dar prisitaiko. Per daug žalumos per anksti gali sukelti viduriavimą.
Nuo savaitės amžiaus galima pridėti pamirkytų ir sutraiškytų grūdų — grikių, žirnių ar pupelių. Minkšti, ne lipnūs, niekada surūgę. Visada po pagrindinio pašaro — ne vietoj jo.
Ką stebėti kasdien
Trys dalykai kiekvieną rytą: ar visi žąsiukai atsistoja? Ar ėda? Ar išmatos normalios — ne per skystos, ne per kietos, be keisto kvapo?
Jei bent vienas požymis pasikeitė — racioną peržiūrėti nedelsiant. Pirmomis savaitėmis žąsiukai yra pažeidžiami, ir kiekviena diena su netinkamu pašaru gali kainuoti paukštį.
Mano aštuoni žąsiukai išgyveno visi. Bet tik todėl, kad laiku pakeičiau pašarą. Ir dabar kiekvienam naujam augintojui sakau tą patį: starteris, šviežias vanduo, vienas šaukštas kiaušinio. Ir jokio suaugusiųjų pašaro — kol neužaugs.
