Septyniasdešimt procentų šunų šeimininkų sako, kad didžiausias kasdienis rūpestis namuose — plaukai ant baldų ir grindų. Bet yra veislių, kurios beveik nepalieka pėdsakų. Kai kurios neturi kailio. Kitos prižiūri save kaip katės. Trečios turi tokią kailio struktūrą, kad plaukai tiesiog neiškrinta. Sąrašas neilgas, bet kiekviena veislė jame — dėl konkrečios priežasties.
Beplaukės veislės — minimalus šėrimasis
Amerikiečių beplaukis terjeras neturi kailio, todėl namuose praktiškai nėra laisvų plaukų. Grindys, baldai, drabužiai — viskas lieka švaru. Bet oda vis tiek kaupia riebalus ir dulkes, todėl reguliarus valymas būtinas. Ir svarbiausia — ši veislė jautri saulei, tad vasarą reikia apsaugos.
Šoloickuintlis, arba Meksikos beplaukis šuo, — panašus principu. Beveik neslenka, mažai kvepia, lengvai prižiūrimas. „Daugelis galvoja, kad beplaukis šuo nereikalauja jokios priežiūros,” — paaiškino viena veterinarė. „Bet oda reikalauja ne mažiau dėmesio nei kailis. Tiesiog kitokio.”
Trumpaplaukiai kurtai — elegancija be netvarkos
Greihaundai ir vipetai turi labai trumpą, prigludusį kailį, kuris praktiškai nepastebimai šeriasi. Plaukai lieka arti odos ir beveik nekrinta ant baldų ar drabužių. Šukuoti — kartą ar du per savaitę, ir to visiškai pakanka. Maudyti — retai, nes natūralus kvapas minimalus.
Abi veislės tinka žmonėms, kurie nori tvarkingo kompaniono be sudėtingos priežiūros rutinos ir kasdienio dulkinimo po visą butą. Greihaundas didesnis, ramesnis, mėgsta ilgas drąsias snaudalas ant sofos. Vipetas — mažesnis, energingesnis, bet toks pat tvarkingas ir lengvai adaptuojasi prie buto gyvenimo.
Natūralūs savišvarintojai
Basendžis — veislė, kuri prižiūri save kaip katė. Nuolat laižosi, valo letenas, palaiko kailį švarų. Kvapas — beveik joks. Maudymo poreikis — minimalus.
Japonų činas elgiasi panašiai. Kruopščiai prižiūri savo šilkinį kailį ir beveik nekvepia. „Šios veislės tiesiog turi įgimtą polinkį į švarą,” — pridūrė veterinarė. „Tai ne dresūros rezultatas. Tai genetika.”
Abu — puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina tvarką, bet nenori kasdien šukuoti ir valyti.
Garbanotojo kailio pranašumas
Garbanotas kailis sulaiko plaukus viduje struktūros — jie neiškrinta ant grindų, nesikaupia ant sofos ir neprikimba prie drabužių. Dėl to tokios veislės kaip žaislinis pudelis ir Bedlingtono terjeras atrodo visada tvarkingos, net kai priežiūra ne ideali.
Pudelis plačiai laikomas viena švariausių veislių apskritai. Mažai kvepia, mažai šeriasi, tvarkingas ir lengvai dresuojamas. Bet reguliarus kirpimas kas šešias–aštuonias savaites — būtinas. Be jo kailis velasi, ir švarumas greitai virsta priešingybe.
Bedlingtono terjeras — panašus. Garbanotas kailis beveik neslenka, bet reikalauja profesionalaus kirpimo kas kelis mėnesius. Mainais — namuose praktiškai nėra plaukų, ir net alergikai dažnai sugyvena su šia veisle be problemų.
Mažai kvapo, mažai rūpesčių
Čiau čiau, nepaisant tankaus kailio, skleidžia labai silpną natūralų kvapą. Maudyti pakanka kartą per mėnesį. Faraonų skalikas — panašiai: šeriasi šiek tiek daugiau, bet kvapo beveik nėra.
Kuri veislė tinka jums? Priklauso nuo prioritetų. Jei svarbiausia — jokių plaukų: beplaukės veislės. Jei svarbiau paprastumas — basendžis ar vipetas. Jei sutinkate reguliariai kirpti — pudelis ar Bedlingtono terjeras. Idealaus varianto nėra. Bet yra toks, kuris tinka būtent jūsų namams.
