Patyręs bulvių augintojas prieš imdamas dalgį ar žirkles neatsiverčia kalendoriaus. Jis nueina į lauką ir pažiūri į patį augalą — nes bulvė pati parodo, kada laikas. Trys požymiai, kuriuos jis skaito vienu žvilgsniu, patikimesni už bet kokią datą. Ir čia slypi skirtumas tarp tvirto, gerai išsilaikančio derliaus ir gumbų, kurie ima gesti dar nespėję patekti į rūsį.
Kada iš tikrųjų pjauti viršūnes
Bulvių viršūnes pjauti verta tik tada, kai augalas baigia perkelti maistines medžiagas į gumbus. Nupjovus per anksti, nutrūksta krakmolo pernaša, o gumbai lieka nesubrendę — tokie prastai laikosi žiemą ir greitai raukšlėjasi rūsyje.
Šiuo etapu bulvė pereina iš žėlimo į gumbų brandą. Leidus lapijai atlikti savo darbą iki galo, susiformuoja tvirtesnė gumbų odelė, o derlius tampa tinkamas ilgam sandėliavimui.
Trys požymiai, kurių ieškoti
Pirmas — stiebai pradeda vysti ir netenka standumo. Antras — lapija pagelsta, nes suyra chlorofilas. Trečias — viršūnės nugula ant žemės, augalas tarsi išvirsta.
Kai visi trys ženklai pasirodo kartu, abejonių nelieka: žėlimas baigėsi, gumbų augimas artėja prie pabaigos. Būtent todėl patyrę augintojai pasitiki šiais požymiais labiau nei kalendoriumi — juos lengva patikrinti per visą lauko plotą, ir jie nemeluoja nepriklausomai nuo to, koks buvo sezonas.
Svarbi ir tvarka. Jei viršūnes pakando maras ir jos ėmė juoduoti dar žaliuojant, laukti visų trijų ženklų nebereikia — tokias viršūnes pjaunama nedelsiant, kol liga nenusileido į gumbus. Sveikame lauke, priešingai, verta neskubėti ir leisti lapijai natūraliai nuvysti pačiai.
Ką daryti iškart po pjovimo
Nupjautą lapiją reikia tuoj pat išnešti iš lauko. Tai ne tvarkos, o sveikatos klausimas: ant paliktų stiebų lieka maro sporos ir pūvantis audinys, kurie gali persimesti į gumbus dirvoje.
Pati pjovimo aukštis irgi svarbus — stiebus pjauti paliekant apie 10–15 cm kelmelį. Per žemai nupjovus, atviras stiebo pjūvis atsiduria arti gumbų, ir infekcija lengviau pasiekia derlių. Paliktas kelmelis taip pat padeda vėliau atrasti eiles kasant.
Išvalius lauką, dirvos daugiau judinti nereikia. Bulvėms leidžiama pailsėti maždaug 10–14 dienų — per šią pauzę odelė sutvirtėja, ir gumbai tampa atsparesni kasimo metu.
Kodėl neverta skubėti kasti
Kasimo nevalia pradėti iškart po viršūnių pjovimo. Nesubrendusi, minkšta odelė lengvai nusitrina ir susimuša, o pažeisti gumbai supūva pirmi. Odelės branda patikrinama paprastai: patrinkite gumbą nykščiu. Jei odelė nesivelia ir nesilupa, ji sutvirtėjusi ir gumbas paruoštas.
Ta pati taisyklė galioja ir kasant: kuo švelniau, tuo geriau laikosi. Bulvė nemėgsta skubos nė viename etape — nei kai formuoja gumbus, nei kai keliauja į rūsį. Kasti verta sausą dieną, kad gumbai spėtų kiek apdžiūti ore prieš keliaudami į sandėlį — drėgni, apdriskę žemėmis, jie pūva greičiau.
Sodininkas, kuris moka palaukti tų dviejų savaičių tylos po pjovimo, žiemą atidaro rūsį ir randa sveikus, tvirtus gumbus. Tas, kuris skubina, dažnai pusę derliaus išrenka jau gedimo paliestą.
