Šimtai gramų liesos žuvies, 18 gramų baltymų, B12 vitaminas — ir visa tai iš žuvies, kurią daugelis lietuvių pažįsta nuo vaikystės, bet retai valgo. Karosas Lietuvos vandenyse yra visur: ežeruose, tvenkiniuose, upėse, net reguliuojamuose kanaluose. Žvejų gaudomas dažnai. Ant pietų stalo — retai.
— Žmonės karoso vengia dėl kaulų, — paaiškino mitybos specialistė Rasa. — Bet tie, kurie žino vieną triuką ruošiant, nebesupranta, kodėl taip ilgai laukė.
Atsakymas paprastas: karosas turi daugiau maistinių medžiagų, nei daugelis mano — ir mažiau problemų, nei daugelis bijo.
Kodėl karosas nusipelno daugiau dėmesio
Karosas — gėlavandenė žuvis iš karpinių šeimos, labai paplitusi Lietuvos ežeruose, tvenkiniuose ir upėse. Jos mėsa liesa, balta, tvirtos tekstūros. 100 gramų karoso suteikia apie 18 gramų baltymų — tiek pat, kiek daugelis brangesnių žuvų rūšių.
Baltymų profilis yra pilnavertis: jame yra visos esminės aminorūgštys, reikalingos raumenų atsistatymui ir audinių palaikymui. B12 vitamino kiekis yra ypač svarbus žmonėms, kurie valgo mažai mėsos arba ieško papildomų jo šaltinių iš maisto, o ne papildų — karosas jį tiekia natūraliai, kartu su B6 ir niacinu, kurie dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos veikloje.
Kadangi žuvis liesa, ji tinka įvairiems mitybos planams be papildomų riebalų krūvio — kepama, troškinama ar kepta orkaitėje.
— Nuo to laiko, kai pradėjau rekomenduoti karoso pacientams, jie nustojo pirkti specialius baltymų papildus, — rimtai pasakė Rasa. — Tai tikras žmogaus maistas, ne sportinė parduotuvė. Ir jo nereikia ieškoti toli.
Kodėl karoso kaulas nėra kliūtis
Dauguma žmonių karoso vengia dėl smulkių šoninių kaulų — ir tai yra pagrindinis mitas, kuris nepagrįstai laiko žuvį nuošalyje. Tradicinis sprendimas yra paprastas ir veiksmingai žinomas visose gėlavandenių žuvų tradicijose: prieš kepant karoso šonuose daromi gilūs įpjovai kas 5–7 mm. Per terminį apdorojimą šiluma prasiskverbia į smulkius kaulus ir jie suminkštėja — perkandami jie nebebūna jaučiami.
— Kai pirmą kartą taip padariau, supratau, kad visą laiką bijojau to, ko nereikia bijoti, — šypsodamasi pasakojo Rasa. — Dabar karosas — vienas dažniausių mano pasirinkimų.
Kaip teisingai paruošti
Karosas nužvyniojamas, išdarinėjamas, gerai nuplaunamas. Šonuose daromi gilūs įpjovai kas 5–7 mm iki stuburo — šis žingsnis esminis. Per terminį apdorojimą šiluma prasiskverbia į smulkius kaulus ir jie suminkštėja tiek, kad perkandami nebebūna jaučiami. Tada žuvis lengvai pasūdoma ir 20–30 minučių paliekama pastovėti.
Paprasčiausias ir skaniausias būdas — kepimas orkaitėje arba keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Citrina, lauro lapas, krapai ir svogūnas suteikia švarų, neintensyvų skonį, nepridengdami žuvies aromatą. Troškinti uždengtame inde su daržovėmis — taip pat puiki alternatyva, ypač žiemos patiekalams.
Per stipri termija išsausina mėsą — vidutinė temperatūra ir šiek tiek ilgesnis laikas duoda geresnį rezultatą. Kepimo folijoje metodas išlaiko sultingumą ypač gerai.
Karosas — viena tų žuvų, kurias galima be pastangų įtraukti į savaitinę mitybą ir gauti tiek baltymų, kiek reikia, nesikartojant. Galbūt jau laikas jai vietą ant stalo?
Jos nereikia ieškoti toli — daugelyje turgų ir žvejybos parduotuvių karosas žiemą ir pavasarį yra nuolat. Tikra savaitinio meniu galimybė.
