„Mama, o gali įdėti tų pyragėlių? Draugai vakar visus suvalgė”, — pusryčiaudamas paprašė sūnus.
Tie „pyragėliai” — tingūs kopūstų blynai, kuriuos kepu iš vieno dubens. Be tešlos kočiojimo, be lipdymo.
Skanūs šilti ir šalti, tvarkingai telpa į priešpiečių dėžutę, o receptą jau perrašė pusė klasės. Štai jis.
Ingredientai
Įdarui:
- ketvirtis nedidelės kopūsto galvos
- 1 morka
- 1 svogūnas
- augalinis aliejus
- druska
Tešlai:
- 2 kiaušiniai
- 1 stiklinė kefyro
- 1/2 a.š. sodos
- miltų — kiek tešla ims
- žiupsnelis druskos
Kaip paruošti
Pirmiausia paruoškite įdarą, nes jam reikės laiko atvėsti prieš maišant į tešlą.
- Smulkiai sukapokite kopūstą, sutarkuokite morką, supjaustykite svogūną.
- Įkaitintame aliejuje pakepinkite svogūną ir morką, kol pakvips.
- Sudėkite kopūstą su druska ir, uždengę, patroškinkite, kol daržovės suminkštės. Įdarą atvėsinkite.
- Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius su druska.
- Kefyrą sumaišykite su soda ir palaukite, kol suputos.
- Sujunkite kiaušinius su kefyru, įmaišykite miltus iki tirštos tešlos.
- Įmaišykite atvėsusį kopūstų įdarą.
- Įkaitintame aliejuje dėkite tešlą šaukštu ir kepkite iš abiejų pusių, kol pyragėliai auksinės rudos spalvos.
- Nusausinkite ant popierinio rankšluosčio ir patiekite.
Patarimai
Sėkmė slypi dviejose smulkmenose. Kopūstą kapokite kuo smulkiau — taip jis greičiau suminkštėja ir tolygiai pasiskirsto tešloje.
Įdaro nepertroškinkite: jis turi likti minkštas, bet ne vandeningas, kitaip tešla suskys. Leiskite kefyrui su soda sureaguoti prieš dedant miltus — tada pyragėliai gaunasi puresni. „Aš maniau, kad vaikai kopūsto nė neparagaus”, — juokėsi kaimynystėje gyvenanti pusseserė. O jos sūnus paprašė antros porcijos.
Kodėl jie tinka į mokyklą
Tokie pyragėliai sukurti kelionei. Jie neišdžiūsta, nesutrupa dėžutėje ir vienodai skanūs tiek šilti, tiek atvėsę.
Pasiruošti galima iš vakaro: iškepate, atvėsinate, sudedate į sandarų indą ir ryte tiesiog perkeliate į priešpiečių dėžutę. Jokių saldiklių, jokių konservantų — tik daržovės ir paprasta tešla. Laikykite gabalėlius nedidelius, kad gražiai tilptų ir būtų patogu valgyti per pertrauką.
Nuo tos dienos, kai sūnus pirmą kartą parsinešė tuščią dėžutę ir dar draugų prašymą, šie pyragėliai tapo mūsų namų klasika. Paprasti, sotūs ir, svarbiausia, suvalgomi iki paskutinio trupinio — o tokį įvertinimą iš vaikų užsitarnauti sunkiausia.
