Pamiršote pupeles užmerkti iš vakaro? Nieko baisaus — vakarienės atsisakyti tikrai neteks.
Ilgą laiką atrodė, kad be nakties mirkymo pupelės liks kietos kaip akmenukai. Bet virtuvėje seniai žinomas kitas kelias: vietoj valandų laukimo — kelis kartus pakartotas užvirimas ir staigus atvėsinimas šaltu vandeniu. Skamba per paprastai, kad veiktų, tačiau būtent temperatūros šuolis ir daro visą darbą.
Greito virimo būdas: nuplautas pupeles užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Užvirus įpilkite 100 ml šalto vandens. Kai vanduo vėl užverda, pakartokite tą patį dar du kartus. Po trečio užvirimo įpilkite du valgomuosius šaukštus augalinio aliejaus ir palikite ant silpnos ugnies vos virti 30–40 minučių. Nesūdykite, kol pupelės nesuminkštės.
Kodėl pupeles apskritai mirko
Įprastai pupelės mirkomos todėl, kad sausas lukštas ir tankus vidus minkštėja lėtai. Vanduo per naktį įsiskverbia į vidų, ir šiluma virdama pasiekia pačią šerdį tolygiai.
Be mirkymo daugelis pupelių išverda netolygiai: viršus jau minkštas, o šerdis vis dar kieta. Todėl mirkymas ir tapo įpročiu — jis sumažina neapibrėžtumą ir padeda pasiekti vienodą rezultatą. Vis dėlto tai ne vienintelis kelias, ir skubant jo galima išvengti.
Kaip veikia temperatūros šuolis
Vietoj ilgo laukimo šis būdas remiasi staigiais temperatūros pokyčiais. Užvirus vandeniui lukštas pradeda minkštėti, o pupelė — brinkti.
Įpiltas šaltas vanduo staiga nutraukia virimą, ir skystis giliau įsigeria į pupelę. Kartojant ciklą kelis kartus, drėgmė sugeriama greičiau, o pupelė nesuyra. Po trijų užvirimų ji jau būna kur kas minkštesnė, nors dar ne visai paruošta. Svarbu, kad vanduo virtų ramiai, be stipraus burbuliavimo — per didelė ugnis suplėšo lukštą, o vidus lieka kietokas.
Aliejus ir druskos gudrybė
Po trečio užvirimo į puodą keliauja aliejus, ir tai ne atsitiktinumas. Du šaukštai augalinio aliejaus mažina putojimą, kuris dažnai kyla verdant ankštines daržoves.
Jie taip pat neleidžia paviršiui per greitai suirti, tad pupelės lieka gražios ir vientisos. Aliejų įmaišykite švelniai, kad skystis liktų ramus, o pupelės — visiškai apsemtos. O štai druskos anksti berti negalima: pasūdytos per anksti, pupelės sukietėja ir verda dar ilgiau. Druską palikite pačiai pabaigai, kai jos jau minkštos.
Prieš dedant į puodą
Prieš verdant pupeles verta peržiūrėti ir nuplauti. Išrinkite suskilusias ar pažeistas — jos verda netolygiai, o kartais lieka kietos net ilgai virinamos.
Puodą rinkitės didesnį: verdant pupelės brinksta, o vandens lygis turi visą laiką jas dengti. Jei skysčio sumažėja, įpilkite dar karšto, ne šalto — kad neužtęstumėte virimo. Kietame, kalkėtame vandenyje pupelės minkštėja lėčiau, tad tam kartui pravers filtruotas ar bent nusistovėjęs vanduo.
Kur naudoti išvirtas pupeles
Išvirtos pupelės tinka iškart — sriuboms, troškiniams, salotoms ar užtepėlei. Į sriubas ir troškinius jas maišykite pačioje pabaigoje, kad išlaikytų formą ir nesuirtų.
Salotose jos skanesnės atvėsintos ir lengvai pagardintos padažu. Užtepėlei sutrinkite jas su česnaku, citrinos sultimis ir aliejumi — tokia užtepėlė ant duonos ar tortilijos neblogai pakeičia brangesnius mėsos gaminius. Virimo skysčio neišpilkite — jame lieka skonio, jis puikiai tinka sriuboms tirštinti.
Kaip suprasti, kad pupelės paruoštos? Yra senas „trijų pupelių” būdas: išbandykite tris iš skirtingų puodo vietų. Jei visos trys minkštos — visos išvirusios. Ypač raudonąsias pupeles svarbu išvirti iki galo: tinkamai išvirtos jos ne tik skanesnės, bet ir saugios. O laiko sutaupote tiek, kad naktinio mirkymo net nepasigesite.
