Kiek boružių išsirita vandenyje?

Nė viena. Boružės deda kiaušinėlius ant lapų, ten, kur yra amarų. Jų lervos vandens nepakenčia.

O kareivukai — tie juodi, blizgantys vabalai, kuriuos sodininkas išverčia versdamas akmenį — apskritai yra sausumos plėšrūnai. Vandens telkinys jų nepritraukia. Jiems reikia priedangos: akmenų, lentgalių, mulčio sluoksnio.

Tad kas nutinka, kai sodo viduryje atsiranda rūdijanti statinė su vandeniu?

Trys teiginiai, kurie nesilaiko

Pirmas: statinė pritraukia naudingus vabzdžius. Ji jų nepritraukia. Ji pritraukia uodus, nes stovintis, netrikdomas vanduo yra tobula perykla.

Antras: rūdys praturtina laistymo vandenį geležimi. Rūdys yra geležies oksidas — beveik netirpus junginys. Neutralioje dirvoje augalas jo nepasisavina. Todėl geležies trūkumas gydomas chelatiniais preparatais, o ne surūdijusia skarda.

Trečias: rezultatai matomi per kelias savaites. Per kelias savaites matomas ne derlius, o pirmoji uodų karta.

Kas statinėje nutinka iš tiesų

Uodo lervai nuo kiaušinėlio iki sparnų reikia maždaug savaitės ar pusantros. Statinė duoda ramų, šiltą, nejudantį vandenį — geriau nei bet kuri bala.

Statūs, slidūs kraštai kuria kitą problemą. Ežiukas, atėjęs atsigerti, iš tokios statinės nebeišlipa. Zylė, nutūpusi ant krašto, nuslysta. Rūdis paviršių padaro dar slidesnį.

Ir dar — atviras, gilus vanduo sode, kur žaidžia maži vaikai, yra ne dekoracija, o rizika.

Vanduo sode vis dėlto reikalingas

Idėjos šerdis nėra kvaila. Vabzdžiams, paukščiams ir ežiukams vandens iš tiesų trūksta, ypač sausrą.

Tik indas turi būti kitoks.

Sekli lėkštė ar dubuo, penkių centimetrų gylio. Į vidurį — akmenukų krūvelė, kad vabzdys turėtų kur nutūpti ir neprigertų. Nuožulnus kraštas, kuriuo ežiukas išlipa pats.

Vanduo keičiamas kas dvi tris dienas. Tokio ritmo uodo lerva neatlaiko — ji tiesiog nespėja subręsti.

Ką iš tikrųjų pritraukia boružes

Ne vandenį jos ieško. Jos ieško maisto ir žiedadulkių.

Skėtiniai augalai — krapai, kalendra, palikta žydėti morka, kmynai. Auksaakės ir žygiai renkasi tankią priedangą: akmenų krūvą pavėsyje, mulčio sluoksnį po krūmais, nesugrėbtus lapus lysvės pakraštyje.

Nesugrėbtas kampas sode nuveikia daugiau nei bet kokia statinė.

Surūdijusi statinė sodo viduryje atrodo gražiai. Ji fotogeniška, ji turi istoriją, ji primena senelių kiemą.

Bet vabzdžiai nefotografuoja. Jie ieško vandens, kurio galima atsigerti neprigeriant, ir vietos, kurioje galima pasislėpti. Vieną iš šių dviejų dalykų statinė duoda blogai, o kito nesuteikia visai.