Psichikos sveikatos specialistai išskiria penkis kritinius įspėjamuosius požymius, kuriems reikia skirti nedelsiant dėmesį. Šie požymiai yra nuolatinės mintys apie savižudybę, žymus socialinis atsiskyrimas, dramatiški pagrindinių funkcijų pokyčiai, ilgalaikis beviltiškumas ir didėjantis priklausomumas nuo psichoaktyvių medžiagų. Kiekvienas iš šių požymių rodo galimą psichologinę krizę, o ne laikinas sunkumas. Ankstyvas šių požymių atpažinimas gali lemti skirtumą tarp būklės pablogėjimo ir pasveikimo. Skirtumas tarp normalios negalios ir pavojingo pablogėjimo dažnai tampa aiškus, kai nagrinėjami šie konkretūs elgesio ir mąstymo modeliai.
Nuolatinės mintys apie savižudybę arba plano kūrimas
Nuolatinės mintys apie savižudybę yra kritinis įspėjamasis ženklas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sveikatos ekspertai pabrėžia, kad konkretaus plano sudarymas rodo padidintą riziką, reikalaujančią skubios pagalbos.
Įspėjamieji požymiai yra turto atidavimas, atsisveikinimas su artimaisiais, metodų paieška arba priemonių įsigijimas savižudybei. Asmenys, kuriems kyla tokios mintys, neturėtų būti palikti vieni.
Nedelsiant reikia skambinti pagalbos tarnyboms (911), skambinti Nacionalinei savižudybių prevencijos pagalbos linijai (988) arba tiesiogiai kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Atminkite, kad savižudybės mintys yra išgydomos, jei gaunama tinkama pagalba, o pagalbos prašymas rodo drąsą, o ne silpnumą.
Sunkus pasitraukimas iš kasdienės veiklos ir santykių
Kai žmogus staiga ir pastebimai atsitraukia nuo veiklos, kurią anksčiau mėgo, arba nutolsta nuo svarbių santykių, tai dažnai signalizuoja apie rimtą psichinės sveikatos problemą, kuriai reikia skubios pagalbos.
Šis pasitraukimas paprastai pasireiškia nuolatiniais planų atšaukimais, kvietimų atsisakymu, pomėgių apleidimu arba ilgalaikiu nepasiekiamumu.
Asmuo gali atrodyti emocionaliai nutolęs, bendrauti minimaliai arba fiziškai izoliuoti save.
Tokie elgesio modeliai dažnai rodo depresiją, nerimo sutrikimus ar traumos pasekmes.
Sunkumas reikalauja profesionalios pagalbos, kai abstinencija tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, ypač kai ją lydi reikšmingi miego, apetito ar asmeninės higienos pokyčiai.
Psichikos sveikatos specialistai gali atlikti vertinimą ir pasiūlyti tinkamas gydymo galimybes, kol izoliacija dar labiau nepasunkina esamų problemų.
Dramatiški miego, apetito ir savęs priežiūros pokyčiai
Be socialinės izoliacijos, reikšmingi pagrindinių fiziologinių funkcijų ir savarankiško gyvenimo įpročių pokyčiai dažnai yra akivaizdūs rimto psichinės sveikatos pablogėjimo požymiai.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nemiga, hipersomnija arba nereguliarus miego režimas gali būti požymis paslėptos psichinės būklės sutrikimo. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į žymius svorio svyravimus, susijusius su smarkiai padidėjusiu arba sumažėjusiu apetitu. Higienos, išvaizdos ar gyvenimo aplinkos nepriežiūra, ypač anksčiau gerai prižiūrėtiems asmenims, kelia susirūpinimą.
Šie fiziologiniai ir elgesio pokyčiai atspindi organizmo reakciją į psichologinę įtampą. Kai keli pokyčiai atsiranda vienu metu arba tęsiasi kelias savaites, tai rodo, kad reikia skubiai kreiptis į specialistą ir imtis priemonių.
Intensyvūs beviltiškumo jausmai, trunkantys ilgiau nei dvi savaites
Nuolatinis beviltiškumo jausmas, trunkantis ilgiau nei dvi savaites, yra kritinis pavojaus ženklas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į specialistą. Ši emocinė būsena pranoksta laikinas liūdesys ir pasireiškia kaip nepajudinamas įsitikinimas, kad aplinkybės negali pagerėti, nepaisant jokių pastangų.
Ilgalaikę beviltiškumo būseną patiriantys asmenys dažnai atsisako veiklos, kuri anksčiau jiems teikė malonumą, sunkiai įsivaizduoja savo ateitį ir mano, kad yra našta kitiems. Šie simptomai dažnai lydi klinikinę depresiją ir žymiai padidina savižudybės riziką.
Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad šie jausmai, nors ir intensyvūs, gerai reaguoja į tinkamą gydymą, įskaitant terapiją ir galbūt vaistus. Ne tik beviltiškumo jausmo buvimas, bet ir jo išlikimas signalizuoja apie skubų intervencijos poreikį.
Didėjantis priklausomumas nuo medžiagų, padedančių susidoroti su emocijomis
Palaipsniui didėjanti priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar vaistų, siekiant suvaldyti emocinę įtampą, yra rimtas įspėjamasis ženklas, kad reikalinga profesionali pagalba.
Asmenys iš pradžių gali laikyti šias medžiagas laikinu sprendimu, tačiau vartojimo įpročiai dažnai sustiprėja, kai atsiranda tolerancija.
Pagrindiniai rodikliai yra didesnių dozių poreikis norint pasiekti tą patį poveikį, abstinencijos simptomai arba jausmas, kad be šios medžiagos negalima normaliai funkcionuoti.
Kai kas nors pradeda organizuoti savo dieną pagal narkotikų vartojimą arba slėpti vartojimą nuo kitų, intervencija tampa labai svarbi.
Psichikos sveikatos specialistai gali pasiūlyti sveikesnes problemų sprendimo strategijas ir spręsti pagrindines problemas, taip galbūt užkertant kelią pavojingoms pasekmėms, tokioms kaip priklausomybė, sveikatos komplikacijos ar teisinės proble
