„Šimtaprocentinis, nuo savo bičių.” Pardavėjas turguje kalbėjo įtikinamai. Medus atrodė gražiai – gintarinis, tirštas, kvapnus. Nupirkau litrą. Namie parodžiau kaimynui Algirdui, kuris pats laiko bites.
Jis pažiūrėjo, paėmė šaukštą, pakėlė ir pasakė: „Čia ne medus. Čia sirupas su medum.”
Nesupratau, kaip jis žino. Tada parodė tris testus, kuriuos dabar darau kiekvieną kartą prieš pirkdamas.
Pirmas testas: kaip teka
Algirdas paėmė šaukštą, pasėmė medaus ir lėtai pakėlė.
„Žiūrėk, kaip krenta,” – pasakė jis.
Mano „medus” krito greitai ir iškart išsisklaidė. Algirdas atnešė savo medų – jis tekėjo lėtai, sudarė aiškią srovę, o kai pasiekė dubenėlį, sukrovė mažą kupetą.
„Bet svarbiausia – paskutinis lašas,” – rodė jis.
Tikras medus, kai baigia tekėti, tarsi atšoka atgal link šaukšto – lyg guminė juostelė. Padirbtas tiesiog nukrenta.
„Paviršinis įtempimas,” – paaiškino Algirdas. „Tikrame meduje jis stiprus. Sirupas jo neturi.”
Antras testas: vanduo ir avilio raštas
Algirdas paėmė seklų indą, įdėjo du šaukštus medaus ir užpylė šiek tiek šalto vandens.
„Dabar sukam,” – pasakė ir pradėjo lėtai sukti indą ratu.
Po kelių minučių mano akyse prasidėjo kažkas keisto: medus ant dugno pradėjo formuoti raštą, panašų į korį – šešiakampes figūras.
„Tai vadina biologine atmintimi,” – nusišypsojo Algirdas. „Tikras medus „prisimena” avilio struktūrą. Sirupas tirpsta greitai ir jokio rašto nesudaro.”
Mano pirktas medus ištirpo per minutę. Jokių korių, jokios struktūros.
Trečias testas: jodas ir actas
„Dar yra cheminiai testai,” – sakė Algirdas. „Jei nori tiksliai žinoti, ką įmaišė.”
Jis paėmė jodo tirpalą – tokį, kokį naudojame žaizdoms. Įlašino kelis lašus į medų.
„Jei pasidaro violetinis – yra krakmolo,” – aiškino jis. „Krakmolą deda, kad medus atrodytų tirštas.”
Mano medus šiek tiek pavioletinėjo. Ne stipriai, bet matėsi.
Tada Algirdas įpylė acto. „Jei pradeda putoti ir šnypšti – yra kreidos arba gipso.”
Mano neputojo – bent čia buvo švarus.
„Bet krakmolas jau rodo, kad ne grynuolis,” – pasakė kaimynas.
Ko pardavėjai nesako
Algirdas papasakojo, kad iki dvidešimties procentų medaus rinkoje yra klastotės. Maišo su cukraus sirupu, kukurūzų sirupu, prideda krakmolo tirštumui.
„Pigus medus dažniausiai ne medus,” – sakė jis. „Jei kainuoja perpus pigiau nei kitiems – klausk savęs kodėl.”
Geriausia pirkti tiesiai iš bitininko, kurį pažįsti. Arba bent jau žinoti šiuos testus.
„Turguje visada prašyk paragauti ir padaryk tekėjimo testą,” – patarė Algirdas. „Jei pardavėjas supyks – jau žinai atsakymą.”
Dabar tikrinti – įprotis
Po to pokalbio grąžinau tą litrą pardavėjui. Jis bandė ginčytis, bet kai pasakiau apie jodo testą – nutilo.
Dabar kiekvieną kartą prieš pirkdamas medų darau bent tekėjimo testą. Užtrunka dešimt sekundžių, bet sutaupo pinigus ir sveikatą.
Algirdas sako: „Tikras medus – vaistas. Padirbtas – tiesiog cukrus su kvapu.” Ir jis teisus.






27 comments
Turi kaimyną bitininką, o perki iš turgaus. Išgalvota istorija.
Geras pastebėjimas! Bet čia ir esmė – kaimynas Algirdas savo medų parduoda kitiems, o man tą kartą tiesiog neturėjo. Sakė „šiemet mažai prikuliau, viskas jau išpirkta”. Tai ir nuėjau į turgų. Dabar jau žinau – geriau palaukti iki kito sezono negu pirkti iš nepažįstamų.
gražino ir tiek. Nusipirks kas nors kitas. O galėjo bent į MVT paskambinti. Tokius šunsnukius bausti reikia o ne tą š… gržinti
nepergyvenkit šiais laikais niekas nefalsifikuoja medaus , nes rinkoje medus pigesnis ,nei cukrus pažiurėkite į skelbimus , beje panaši situacija ir pasaulinėje rinkoje .Falsifikacoja vyksta tik keičiant vertimgesnes medaus rūšid , mažiau vertingomis pvz liepų mrdų maišo su tapsų ir pardavinėja kaip liepų
Įdomus pastebėjimas apie rūšių maišymą – to nežinojau. Gal ir teisybė, kad grynas falsifikatas su sirupu jau retas. Bet tas mano pirkinys tikrai buvo keistas – ir tekėjo kitaip, ir jodo testas kažką parodė. Gal ne sirupas, gal tiesiog prastos kokybės ar seniai laikytas? Bet ačiū už patikslinimą – svarbu žinoti, kas šiandien aktualiau.
Tai kodėl kažkas falsifikuoja medų, kurio visada pilna parduotuvėse? Ogi todėl, kad medus išliktų visada skystame pavidale, – „amžinai šviežias, ką tik iš avilio”. Tokį medų labai vertina neišmanūs pirkėjai – plebėjai, mėgstantys tik skystą medų, nes susikristalizavęs, pagal juos – „susicukravęs” medus, nes jame yra pridėta daug cukraus !!? Todėl kai kurie pardavėjai, ypač „medaus pirkliai”, supirkę įvairių rūšių medų iš įvairių pardavėjų, ypač iš užsienio, supila jį į vieną talpą, pakaitina, filtruoja ir gauna amžinai skystą saldžią substanciją, pavadintą medumi, bet tinkamą tik konditerijai ! Toks medus praranda visas savo vertingąsias savybes, mikroelementus, vitaminus, bet išlieka amžinai „šviežias”.
Medaus kristalizacija – tai gamtos užprogramuota medaus brendimo būsena, kurios neįmanoma išvengti, norint jam nepakenkti ir išsaugoti visas medaus turimas maistines ir vaistines savybes. Iš esmės tai – kaip vaisiaus sunokimas. Visas, be išimties natūralus medus – turi ir privalo kristalizuotis. Nuo gliukozės kiekio jame priklauso kaip greitai tai įvyksta – nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių, kartais ilgiau. Natūrali medaus kristalizacija lengvai matosi, kai indelio sienelės apsitraukia gražiu baltu kristalų šerkšnu ir pakyla į indelio paviršių sudarydama tvirtą baltą putą. Kai gliukozės mažiau, – jos kristalizacija ne tokia ryški, tačiau ir tokiu atveju ji vyksta medaus viduje, taip katalizuodama viso medaus kristalizaciją. Medus pagal savo kristalizaciją skirstomas į tris tipus:
sviesto kristalizacijos, smulkiakristalinis ir stambiakristalinis.
Šaltai, tamsoje ir nejudinamas medus kristalizuojasi kur kas greičiau nei šiltai, maišomas ir pilstomas medus.
Teisybė, reikėjo skambinti. Pripažįstu – tada tiesiog norėjau atsikratyti ir užmiršti. Dabar jau žinau, kad tokie dalykai turi pasekmes. Jei kas susidurs su panašia situacija – tikrai verta pranešti VMI arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
KAD VMI NE TOKIA PASKIRTIS… JIE NE MEDU TYRINĖJA BUKAS ASILIUK!!!
Straipsnis niekinis -sugalvojo problemą ir prirašė nesamonių,nes šiais laikais medaus niekas nefalsifikuoja ir dar tokiais kvailais aprašytais būdais.Ar kas nors pils į medų cukraus sirupą ,jei naturalaus medaus kaina yra 1-1,5 euro už kg pažiūrėkite skelbimus .Straipsnis arba užsakytas arba pačios redakcijos sukurtas iš kažkada egsistavusios problemos (kai buvo medaus deficitas sovietmečiu , tai taip darydavo , o dabar yra didelis medaus perteklius , medaus pagaminama 3 kartus daugiau,negu suvalgoma) kitas reikalas , jei cukrus suduodamas bitėms ir jos pervaro per save tą cukrų, bet tuomet aprašytais budais nieko nenustatysite
Suprantu jūsų skepticizmą. Gal tikrai situacija rinkoje pasikeitė ir klasikinės klastotės retos. Bet tas medus, kurį nusipirkau, tikrai elgėsi kitaip nei kaimyno – ir tekėjo greitai, ir jodo šiek tiek reagavo. Gal ne klasikinis falsifikatas, bet kažkas ten buvo ne taip. O gal tiesiog prastas produktas. Bet testai bent jau padėjo suprasti skirtumą – ir to pakako grąžinti.
Nebūtinai medus yra padirbtas, jei jis yra skystesnis. Gali būti tiesiog išsuktas iš korių, kurie nebuvo iki galo užakiuoti. Liaudiškai tariant nebaigtas garinti.
Dar prisiminiau vieną aplinkybę, kad seni žmonės kalbėjo, jog „prie Smetonos” valdžia drausdavo pardavinėti skystą medų turguose, nes dažnai jis buvo falsifikuotas,- maišytas su cukraus sirupu, „atšildytas” pernykštis arba per anksti pavasarį išsuktas, bitėms dar neišgarinus jame drėgmės iki maždaug 16-17% ir neuždengus korio vaško dangteliais. Todėl dažniausiai atsitinka tai, kad medus pradeda rūgti dėl didesnio kaip 18% H2O kiekio ir išsiskiria HMF – hidroksimetilfurfurolas, kuris negali viršyti berods 6%? ribą. Bet plebėjai perka tik skystą, nes jiems atrodo, kad tai tikras, pats geriausias medus 🙂 kol nesurūgsta, jei nespėja sulaižyti 🙂
Kur matėte medų už pusantro euro?Kam rašinėti niekus?Turguje tikrai neverta pirkti medaus,nes dažniausiai įkiša velniaižin ką. Pirkti tik iš pažįstamo bitininko ir tai ir jie dažnai maitina žiemai cukrumi.
Nejaugi visiškai nieko nežinot apie bitučių priežiūrą? (Tikrai nenoriu Jūsų įžeisti) Ruošdamas bitutes žiemai bitininkas įvertina medaus būklę ir jo kiekį avilyje, nes ne bet kuris medutis gerai tinka bitėms žiemoti (pvz.lipčiaus arba kitas rudeninis medutis bitėms žiemoti netinka, jis bitutėms sunkus virškinti (arba įsisavinti) ), todėl,esant nepakankamam kiekiui medaus (maisto atsargų žiemoti), duodamas cukraus sirupas arba specialų sirupą, skirtą bitutėms išgyventi. Tai niekuo bendro neturi su medumi, bitininko iškopinėtu žmogui vartoti (arba parduoti), tai yra perteklinis bitučių maistas, kurį žmogus (bitininkas) įsigudrino iš bitučių paimti savo reikmėms. Gi, prieš žiemą bitutėms duotą sirupą (maistą), bitutes suvartoja, jo nelieka, dažnokai jo netgi pritrūksta. Taip atsitikus bitutės žūsta badu, nežiūrint buvusių bitininko papildomo maitinimo pastangų. Pvz.- gili, labai šalta žiema (kaip ši, praėjusi). Taigi, sirupas bitutėms prieš žiemą – joks griekas, kaip tik – empatija bitutėms. Pagarbiai
Jūsų žiniai visi bitininkai rudeniop išima beveik visą medų, išskyrus korius su medum ir perais ir sudeda tuščius korius į avilį, kad užpildytų juos cukraus sirupu iki 15 kg šeimai, nes tik cukraus sirupas nesikristalizuoja per žiemą ir bitės laimingai peržiemos, o paliktas medus, ypač rapsų, gali visiškai susikristalizuoti ir bitės numirs iš bado negalėdamos juo maitintis! Be to, valstybė kasmet remia registruotus bitininkus, skirdama finansinę paramą cukraus pirkimui – „papildomam bičių maitinimui”, kompensuodama apie 2/3 cukraus arba invertuoto cukraus kainos.
Tai kodėl kažkas falsifikuoja medų, kurio visada pilna parduotuvėse? Ogi todėl, kad medus išliktų visada skystame pavidale, – „amžinai šviežias, ką tik iš avilio”. Tokį medų labai vertina neišmanūs pirkėjai – plebėjai, mėgstantys tik skystą medų, nes susikristalizavęs, pagal juos – „susicukravęs” medus, nes jame yra pridėta daug cukraus !!? Todėl kai kurie pardavėjai, ypač „medaus pirkliai”, supirkę įvairių rūšių medų iš įvairių pardavėjų, ypač iš užsienio, supila jį į vieną talpą, pakaitina, filtruoja ir gauna amžinai skystą saldžią substanciją, pavadintą medumi, bet tinkamą tik konditerijai ! Toks medus praranda visas savo vertingąsias savybes, mikroelementus, vitaminus, bet išlieka amžinai „šviežias”.
Medaus kristalizacija – tai gamtos užprogramuota medaus brendimo būsena, kurios neįmanoma išvengti, norint jam nepakenkti ir išsaugoti visas medaus turimas maistines ir vaistines savybes. Iš esmės tai – kaip vaisiaus sunokimas. Visas, be išimties natūralus medus – turi ir privalo kristalizuotis. Nuo gliukozės kiekio jame priklauso kaip greitai tai įvyksta – nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių, kartais ilgiau. Natūrali medaus kristalizacija lengvai matosi, kai indelio sienelės apsitraukia gražiu baltu kristalų šerkšnu ir pakyla į indelio paviršių sudarydama tvirtą baltą putą. Kai gliukozės mažiau, – jos kristalizacija ne tokia ryški, tačiau ir tokiu atveju ji vyksta medaus viduje, taip katalizuodama viso medaus kristalizaciją. Medus pagal savo kristalizaciją skirstomas į tris tipus:
sviesto kristalizacijos, smulkiakristalinis ir stambiakristalinis.
Šaltai, tamsoje ir nejudinamas medus kristalizuojasi kur kas greičiau nei šiltai, maišomas ir pilstomas medus.
Šis „egzpertas” matyt atstovauja „Medaus pirklius”, nes puikiai žino medaus ir cukraus rinkos kainas, todėl jis visada neigs bet kokį medaus falsifikavimą, kurio daugiausia ir randama tokių pirklių meduje. Vien patikrinus medų prekybos tinkle buvo rasta daug falsifikavimo faktų. Klauskite googlės.
Dar prisiminiau vieną aplinkybę, kad seni žmonės kalbėjo, jog „prie Smetonos” valdžia drausdavo pardavinėti skystą medų turguose, nes dažnai jis buvo falsifikuotas,- maišytas su cukraus sirupu, „atšildytas” pernykštis arba per anksti pavasarį išsuktas, bitėms dar neišgarinus jame drėgmės iki maždaug 16-17% ir neuždengus korio vaško dangteliais. Todėl dažniausiai atsitinka tai, kad medus pradeda rūgti dėl didesnio kaip 18% H2O kiekio ir išsiskiria HMF – hidroksimetilfurfurolas, kuris negali viršyti berods 6%? ribą. Bet plebėjai perka tik skystą, nes jiems atrodo, kad tai tikras, pats geriausias medus 🙂 kol nesurūgsta, jei nespėja sulaižyti 🙂
MAŽIAU TEKEFONĄ MALK DOLBANAS KOMENTATORIAU…
NES KOMENTUOJI… BELE KĄ!!!
🤣🤣🤣🤣🤣🤣🤣
sveiki,
esu mokslu daktaras, tyrinėja medu Vilniaus universitete. cia yra visiškas blefas. matyt straipsnis parašytas naudojant AI, panaudojant rusu šaltinius. šie testai nebent gali parodyti ar medus be per drėgnas, galbūt ar nepraradęs. bet tikras medus gali buti pritraukęs drėgmės ir parūgęs dėl blogo sandėliavimo. krakmolo is viso niekas nededa siais laikais. tam kad atskirti medu reikia sudėtingų cheminių laboratorinių tyrimų. juos atlieka Vokietijoje ir kitur sertifikuotos laboratorijos. vieno mėginio pilnas tyrimas kainuoja apie 1000 €. taigi, patys pamąstykite, ar galima ja is akies pasakyti.
Ačiū, kad pasidalinote profesionaliu požiūriu – tokia informacija tikrai vertinga.
Suprantu, kad laboratoriniai tyrimai yra vienintelis tikslus būdas nustatyti medaus sudėtį. Straipsnyje aprašyti testai – greičiau liaudiški metodai, kuriuos papasakojo kaimynas bitininkas. Jie galbūt padeda pastebėti akivaizdžiai prastos kokybės produktą ar blogai laikytą medų, bet tikrai nepakeičia tikro tyrimo.
Dėkui už patikslinimą apie krakmolą – gerai žinoti, kad tai jau praėjusio amžiaus problema. O ta 1000 € kaina už tyrimą tikrai parodo, kodėl eiliniam pirkėjui belieka pasitikėti pardavėju arba pirkti iš pažįstamo bitininko.
negaliu patikėti ką čia parašė „mokslų daktaras”. 1000€ ?! už medaus tyrimus kažkokioje Vokietijoje 🙂 Tai aš darausi tris pagrindinius medaus tyrimus tik už €100 Nacionalinėje maisto ir veterinarijos rizikos vertinimų tyrimų laboratorijoje, Vilniuje.
Tai medaus nektaringumas kur procentaliai nurodyta kokių augalų sudėtis yra meduje.
pav. mano neduje rasta 55% gluosninių (gyvybės) medžių nektaras. Antras tyrimas medaus Diastazės aktyvumas pagal Šadės vnt. , kuris yra 47,5, tai gana aukštas rodiklis, kuriuo motyvuoju savo klijentus. Ir trečias tyrimas įvertinantis drėgmės kiekį -HMF (heksimetilhidrofurfurolas) berods buvo 6. Laboratorija atsiunčia testų rezultatus su parašais ir antspaudais
Tai kokie dar moksliniai tyrimai bereikalingi medaus kokybei nustatyti?
turiu pasitaisyti, Hidroksimetilfurfurolas (HMF)buvo nustatytas ne „6” (čia jau prasideda rūgimas ir išsiskiria HMF), o tik 1,49mg/kg Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Cheminių tyrimư skyriuje.
Adresas:
J. Kairiūkščio g. 10 LT – 08411 Vilnius
tel 370 5 2780470
el.paštas: [email protected]
Taip, straipsnis sukurtas rašeivos su DI pagalba, kurie abu nelabai orientuojasi realybėje. Pirma nelogiška aplinkybė, kad kaimynas bitininkas nebeturėjo medaus, nes jau viską pardavė!?, o atsinešė savo medų, kuris dar skystas? Tai reiškia nesenai išsuktas, nes visas, be išimties natūralus medus turi ir privalo kristalizuotis per 2 savaites, iki 2 mėnesių, kartais ilgiau. Nesikristalizuoja tik akacijų ir lipčiaus medus, ( tai amarų išskyros – shit 🙂 , kurias jie išgauna filtruodami augalų syvus karštą ir sausą vasaros dieną, o bitės sulaižo jas, bet tai biologiškai aktyviausias, baltymingas, turintis daug dekstrinų, mikroelementų, fitocinidų, vitaminų, kalio ir natrio druskų), jis beveik nesikristalizuoja, tik dar labiau sutirštėja. Rimtas bitininkas visada turi medaus iki sekančio medaus sezono ir dar ilgiau. Medus neturi galiojimo termino, jeigu jis laikomas tamsioje, sausoje, stabiliai vėsioje +10C aplinkoje. Cheopso piramidėje rastas medus išliko tinkamas maistui po kelių tūkstančių metų!
čiū už išsamų paaiškinimą apie kristalizaciją – tikrai naudinga informacija skaitytojams.
Dėl kaimyno situacijos – jis tą medų atnešė parodyti skirtumą, ne parduoti. O kodėl pats neturėjo pasiūlyti anksčiau – kas žino, gal santykiai kaimyniški, ne komerciniai.
Bet svarbiausia jūsų mintis apie kristalizaciją – geras papildymas. Gal net geresnis testas nei straipsnyje aprašyti: jei medus po kelių mėnesių vis dar skystas – jau įtartina.
laikiau keleta aviliu,situ budu tikrinimo tikrai nezinojau,idomu,nes tai buvo senai,tikiu gal ir tiesa,dabar pats perkuosi is pardo arba siunciuos is tam tikru firmu LT kurias zinau ir isgarseja,o taip nerizikuoju is turgu,nes netikiu jais,man turiu matyt susikristalizavusi tokius kristaliukus kaip cukraus,ir turi buti pluta balta virsuij storoka,zinoma jei jis pilstytas is karto po issukimo ir nekaitintas,
dabar puse metu stovi medus prekyvietese ir jis skystas,tai negali buti,neimanoma,ir nereikia jokiu testu cia,viskas aisku,padielka,nes kai issukdavaumedu,greitai susikristalizuodavo po keliu savaiciu,menesio,dar nuo temperaturos priklauso kur laikomas,o via puse metu ar metu dar skystas,nu kosmonautai,ir jokiu ma cia testu nereikia ir nezinau ju,parduodavau iskart jau zmones is anksto uzsiprasydavo,ir turguose nereikedavo stovet,net is miesto susiuosdavo ir prasydavo,atsimenu sakydavo kad super geras medus pas mane,sirdi glostydavo tokios uzuominos,ir as nesakydavau nesigirdavsu apie medu bet zmones kazkaip atskirdavo gera nuo blogo medaus,man tai budavo nuostolis,nes bites reikedavo maitint sirupais ir kitais maistais jau is savo kisenes,keiciau i samdoma darba i uzsieniis namiskiu niekas nenorejo nes biciu bijojo kad kanda,prieziuros likinejo vis maziau ir maziau kol isnyko seimos,bet dar jauciu nostalgija bitems,tai terapija,nuogas eidavau pas bites su trusikais,namiskiai uzsidare pro langa ziuredavo,o man nieko nekasdavo
Mano mociutė tikrindavo medų su cheminiu pieštuku, kurių dabar jau nebėra…
Mano mama medų, ar jis geras ar ne tikrindavo cheminiu pieštuku, bet ar jų dabar būną tai nežinau.