Kodėl ant to paties krūmo viena kekė jau rausta, o kitos trys stovi žalios kaip akmenukai? Orai tie patys. Vanduo tas pats. Saulė ta pati. Vadinasi, priežastis ne danguje, o dirvoje — ir dažniausiai tai vienas vienintelis mikroelementas, apie kurį dauguma sodininkų prisimena tik tada, kai derlius jau sustojo.
Ką iš tikrųjų daro boras
Boro reikia visai mažai, bet be jo augalas nebemoka pabaigti pradėtų darbų. Jis dalyvauja žiedo formavimesi ir cukrų judėjime iš lapų į vaisių.
Kai boro trūksta, žiedai byra nespėję užsimegzti, o užsimezgę vaisiai lieka kieti ir žali — augalas paprasčiausiai nebeturi kuo jų užpildyti. Iš šalies atrodo, kad pomidorai tingi. Iš tikrųjų jiems nutrūko tiekimo grandinė.
Kaip atpažinti, kad kaltas ne oras
Požymiai retai ateina po vieną. Šiltnamyje pirmiausia džiūsta ir byra žiedai. Lapų pakraščiai gelsta arba ruduoja, nors dėmių lape nėra, o naujas augimas smulkus ir šoniniai ūgliai lenda tankiai.
Stiebai tampa trapūs — lūžta ne linkdami, o traškėdami. Vaisiai smulkūs, deformuoti, kartais su sausa tamsia dėme ties žiedpumpurio galu.
Boro trūkumas visada matomas viršuje: šis elementas augale nekeliauja atgal, todėl pirmiausia badauja jauniausi ūgliai ir ką tik atsivėrę žiedai, o apatiniai lapai dar ilgai atrodo padoriai. Būtent todėl jis taip lengvai pražiūrimas — apačioje viskas gerai, o į viršūnes niekas nepakelia akių.
Ne iš vaistinės: kur boro iš tikrųjų imti
Internete iki šiol kartojamas patarimas nubėgti į vaistinę ir nusipirkti boro rūgšties miltelių. Lietuvoje taip nebepavyks: ši medžiaga įtraukta į griežtai ribojamų sąrašą ir mėgėjams vaistinėse nebeparduodama.
Ir tai net patogiau. Sodo prekių parduotuvėse stovi tam skirtos skystos boro trąšos purkšti per lapus — mažas 100 mililitrų buteliukas, kuriame boras jau ištirpintas etanolamino pagrindu ir paruoštas dozuoti. Tas pats elementas, tik be svarstyklių, be verdančio vandens ir be spėliojimų virtuvėje.
Kaip purkšti, kad padėtų, o ne nudegintų
Boro riba tarp naudos ir žalos siaura kaip niekur kitur, todėl ant pakuotės nurodytas kiekis nėra rekomendacija. Perdozavus lapų kraštai susisuka ir apdega, o augalas sustoja dar labiau nei stovėjo. „Su kaupu” čia reiškia „į šiukšlyną”.
Purškiama ramų, sausą rytą arba vakare, smulkiu purkštuvu, apipurškiant ir viršutinę, ir apatinę lapo pusę, o ypač žiedus bei jaunas kekes. Kaitroje, lietuje ir vėjyje — ne. Prireikus procedūrą galima pakartoti po savaitės. Daugiau nereikia.
Bitės, katinas ir buteliukas lentynoje
Boras purškiamas kaip tik ten, kur dirba bitės — ant žiedų. Todėl laikas svarbus ne mažiau nei dozė: ankstyvas rytas arba vakaras, kai apdulkintojai nebeskraido, ir jokio nubėgimo į balutes, iš kurių jie geria.
Buteliuką laikykite užrakintą, kur nepasieks nei vaikai, nei katė ar šuo. Koncentruotos trąšos nurijus nėra nekaltos, o įspėjimas ant etiketės atsirado ne šiaip sau.
Per savaitę kitą pasikeičia nedaug ir tyliai: nauji žiedai nebebyra, mezgimas atsistato, o stipriausios kekės ima spalvintis tolygiai, ne dėmėmis. Tada belieka laistyti vienodai, neperšerti azotu ir nelįsti prie augalų. Boras nėra stebuklas. Tai tiesiog trūkstama grandis — ir kai ji atsiranda, lysvė pati prisimena, ką turėjo daryti.
