Rudenį pusė svogūnų supūdavo iki sausio. Luobelės minkštėdavo, apačia pelėsiuodavo, ir visa pintinė keliaudavo į kompostą. Taip buvo kiekvienais metais — kol pakeičiau vieną dalyką.
Ne laikymo vietą. Ne veislę. O džiovinimo rutiną prieš supinant.
„Svogūnas pūva ne dėl šalčio,” — ramiai paaiškino Algirdas, trisdešimt metų daržininkas. — „Jis pūva dėl drėgmės, kuri liko viduje.”
Pirmas etapas — saulė iš karto po rovimo
Iškasę svogūnus, palikite juos gulėti tiesiai ant lysvės. Jei oras šiltas ir sausas — kelios valandos saulėje pakanka, kad nusausintų viršutinį sluoksnį.
Šis pirmas kontaktas su saule pradeda džiovinimo procesą natūraliai. Luobelės pradeda traškėti, šaknys — džiūti. Bet viršūnės dar lanksčios — ir tai svarbu vėliau.
Nedžiovinkite per ilgai lauke. Jei gresia lietus ar naktinis rasa — nešti vidun iš karto.
Antras ir trečias etapai — patalpoje
Perkelkite svogūnus į sausą, šiltą vietą — tvartą, palėpę ar vasarinę virtuvę. Išklokite vienu sluoksniu ant laikraščių ar medinio paviršiaus.
Pirmos dvylika valandų — viena pusė. Tada apverskite ir dar dvylika valandų — kita pusė. Šis lėtas, dvipusis džiovinimas leidžia luobelėms sutvirtėti tolygiai, o viršūnėms — likti pakankamai lankščioms pynimui.
„Daugelis per daug skuba,” — pasakė Algirdas. — „Deda prie radiatoriaus arba pučia ventiliatoriumi. Luobelė sutrupėja ir nebeapsaugo galvutės.”
Viena šalta naktis — ir galima pinti
Po trijų etapų — viena naktis lauke arba nešildomoje patalpoje. Temperatūra turėtų nukristi bent iki aštuonių dešimties laipsnių. Tai sustiprina luobelės apsauginį sluoksnį ir paruošia svogūną ilgalaikiam laikymui.
Kitą rytą — pynimas. Trys galvutės, sukryžiuotos viršūnės, kaip pradedant kasą. Kairioji sruoga per vidurį, dešinioji per naują vidurį — po kiekvieno sukryžiavimo pridedant po vieną svogūną. Glaudžiai, bet nesuspaudžiant stiebų.
Paskutinės viršūnės susukamos ir surišamos į kilpą pakabinimui.
Kur laikyti — ir ko vengti
Supintos kasos kabinamos vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Pašiūrė, sandėliukas, nešildoma veranda — tinka, jei nėra šalnų grėsmės. Temperatūra apie du šešis laipsnius. Drėgmė — kuo žemesnė.
Kasos neturėtų liestis prie sienų ar viena prie kitos. Oras turi cirkuliuoti laisvai aplink kiekvieną.
Kas porą savaičių — patikrinti. Vienas suminkštėjęs svogūnas gali užkrėsti gretimą. Pastebėjus — iš karto pašalinti.
Trys etapai. Viena naktis. Ir svogūnai, kurie laikosi iki balandžio — be rūsio, be šaldytuvo, be jokios technologijos.
