Dauguma namų sodininkų gali saugiai sodinti česnaką toje pačioje vietoje iki dviejų metų iš eilės, kol neatsiranda problemų. Pakartotinis sodinimas koncentruoja dirvožemyje esančius patogenus, pvz., stiebo nematodus, didina ligų riziką ir derliaus sumažėjimą. Rotavimas su nesusijusiais augalais po dvejų metų padeda nutraukti kenkėjų ciklus, atkurti maistinių medžiagų pusiausvyrą ir apsaugoti ateities produktyvumą. Kai rotacija yra nepraktiška, riziką sumažina sanitarija, dirvožemio tyrimai ir pritaikytas tręšimas. Toliau pateikiami patarimai dėl tinkamų ankstesnių kultūrų ir praktinių valdymo veiksmų.
Kiek metų galima saugiai sodinti česnaką toje pačioje vietoje?
Dauguma gairių leidžia sodinti česnaką toje pačioje vietoje iki dviejų metų iš eilės; po to žymiai padidėja stiebo nematodų ir kitų dirvožemyje esančių problemų tikimybė, todėl rekomenduojama sėjomaina su nesusijusiais augalais.
Tyrimai rodo, kad daugumoje mažų sklypų dviejų metų rotacija užtikrina derliaus ir ligų rizikos pusiausvyrą.
Pakartotinis sodinimas koncentruoja patogenus, ypač kai erdvės trūkumas verčia sodininkus pakartotinai naudoti mėgstamas lysves.
Praktinis valdymas skatina planuoti rotaciją ir stebėti svogūnėlių sveikatą.
Jei rotacija neįmanoma, taikykite sanitarijos priemones, dirvožemio tyrimus ir sumažinkite sodinimo tankumą, kad sumažintumėte pl
Sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į ilgalaikį produktyvumą ir būsimų kultūrų bei vartotojų gerovę.
Kokias kultūras geriausia sodinti prieš česnaką?
Yra keletas tinkamų pirmtakų, kurie paruošia dirvą ir sumažina ligų pavojų česnakui: moliūgai (agurkai, moliūgai), kopūstai, pvz., kopūstai, ir ankstyvosios bulvės palieka palankų maistinių medžiagų balansą ir mažina bendrą kenkėjų pavojų nei svogūnai. Sodininkai, siekiantys patikimos rotacijos, vertina kultūras, kurios pertraukia kenkėjų ciklus ir atkuria struktūrą.
Moliūginiai ir kopūstiniai augalai slopina nematodų kaupimąsi, palyginti su svogūnais; ankstyvosios bulvės naudoja kitus patogenus ir leidžia laiku pašalinti liekanas. Šie pirmtakai taip pat leidžia įterpti organines medžiagas prieš česnako žiemojimo laikotarpį.
Renkantis reikėtų teikti pirmenybę kultūroms, kurios gerai tarnavo bendruomenės sklypui, sumažina bendras ligas ir pagerina dirvos struktūrą, nesukeliant svogūninių augalams būdingų grėsmių.
Kaip tręšimas ir kenkėjai veikia sprendimus dėl sėjomainos
Remiantis ankstesnių kultūrų pasirinkimu, sprendimai dėl sėjomainos laiko priklauso nuo to, kaip tręšimo režimai ir kenkėjų spaudimas sąveikauja su česnako biologija. Pernelyg didelis azoto kiekis, naudojamas pakartotinai, gali sukelti vešlius viršūnės, bet nuolat mažus svogūnėlius, todėl reikia pereiti prie dirvožemių su subalansuotu fosforo ir kalio kiekiu, kad būtų atkurta svogūnėlių formavimasis.
Tuo tarpu pakartotinis česnako auginimas padidina stiebo nematodų riziką; sodinimas po svogūnų padidina bendrų kenkėjų ir ligų perdavimą. Dirvožemio maistinių medžiagų istorijos tikrinimas ir nematodų ar su svogūnais susijusių patogenų paieška padeda nuspręsti, ar perkelti lysves po vienerių ar dvejų metų.
Praktiški valdytojai teikia pirmenybę dirvožemio tyrimams, tikslingam tręšimui ir laiku atliekamai sėjomainai, kad būtų išlaikytas derlius ir patenkinti bend
