Kaimynas medžiotojas atnešė gabalą šernienos ir pasakė: „Žinai, kiek kalorijų čia yra? Perpus mažiau nei tavo kiaulienoje. O geležies – daugiau nei vištienoje.” Pažiūrėjau į jį skeptiškai. Trisdešimt metų pirkau vištieną, nes „sveikiausia”. Kalakutieną – kai norėjau „dar sveikiau”. Pasirodo – abu pasirinkimai nebuvo geriausi.

„Išbandyk,” pasakė jis. „Ir paskui pasakyk, ar grįši prie parduotuvės vištienos.” Nepatikėjau. Bet išbandžiau.

Skaičiai, kurie viską apverčia

Šerniena turi maždaug 103–114 kalorijų šimte gramų. Kiauliena – beveik dvigubai daugiau. Baltymų kiekis – panašus, bet geležies, cinko ir omega-3 riebalų rūgščių – gerokai daugiau nei įprastoje mėsoje.

B12 vitamino įsisavinimas – didesnis nei daugelyje auginamų mėsų. Širdžiai ir kraujagyslėms – tiesioginis palaikymas. Cholesterolio valdymui – puikus pasirinkimas.

„Kodėl tada niekas jos nevalgo?” paklausė žmona, kai papasakojau. Atsakymas paprastas: sunku gauti, reikia mokėti paruošti, ir kainuoja brangiau.

Bet kai paskaičiavau – skirtumas ne toks didelis, kaip atrodė.

Trys priežastys, kodėl žmonės apeina šią mėsą

Pirma – kaina. Šerniena brangesnė nei parduotuvės kiauliena. Bet už tuos pačius pinigus gauni dvigubai daugiau maistinių medžiagų.

Antra – prieinamumas. Reikia žinoti, kur pirkti. Specializuoti mėsininkai, turgūs, medžiotojų ūkiai – ne kiekviename mieste.

Trečia – paruošimas. Daugelis nežino, kaip ją gaminti. Bijo, kad bus kieta, „laukinė”, keisto skonio.

„Aš irgi bijojau,” prisipažino kaimynė. „Kol paragavau tavo troškinį.”

Kaip paruošti, kad tirptų burnoje

Šerniena – liesa. Todėl reikia kitokio požiūrio nei su kiauliena. Įprastinis kepimas aukštoje temperatūroje – didžiausia klaida. Mėsa tampa sausa ir kieta.

Lėtas troškinimas su daržovėmis ir rūgščiais priedais – bruknėmis ar spanguolėmis – neleidžia mėsai sudžiūti. Rūgštis suminkština audinius, o lėta ugnis išlaiko sultingumą.

Marinuoti kelioms valandoms žolelėse: čiobreliuose, kadagyje, rozmarinuose. Tai pašalina „laukinį” kvapą, kurio daugelis bijo.

Galima apskrudinti keptuvėje ir užbaigti orkaitėje žemoje temperatūroje. Maillard reakcija suteikia plutelę, o vidus lieka sultingas.

„Pagalvojau, kad bus kaip bato padas,” pasakė vyras po pirmo kąsnio. „O čia – geriau nei restoranas.”

Kur gauti ir kiek kainuoja

Specializuoti mėsininkai – pirmas pasirinkimas. Jie patars, kokį gabalą imti, kaip paruošti.

Medžiotojų ūkiai ir licencijuoti pardavėjai – šviežiausia mėsa, bet reikia užsisakyti iš anksto.

Internetu – vis daugiau tiekėjų pristato į namus. Transportavimas prideda kainą, bet sutaupo laiką.

Kaina – maždaug trečdaliu brangiau nei kiauliena. Bet maistinė vertė – dvigubai didesnė. Matematika aiški.

Nuo ko pradėti, jei niekada nebandėte

Pirmas patiekalas – ne šerno kepsnys. Pradėkite nuo troškinių arba maltinės mėsos. Šernienos kotletai ar bolonezė – puiki pradžia.

Marinavimas – būtinas. Keli šaukštai bruknių padažo – ir „laukinio” skonio nebeliks.

Šakniavaisių garnyras – bulvės, morkos, pastarnokai – subalansuoja skonį.

Kitą savaitę kaimynė paskambino: „Kur perki tą šernieną? Vyras pasakė, kad kiaulienos daugiau nebenori.” Daviau telefono numerį savo tiekėjo.

Po mėnesio ji pati pradėjo ieškoti medžiotojų ūkių. „Supratau, kad tas kelias eurų skirtumas – nieko nereiškia, kai pagalvoji apie sveikatą,” pasakė.

Kartais sveikiausia ir skaniausia – tai, ko niekada nebandėme. Tik reikia žengti pirmą žingsnį. Ir kartais tas žingsnis prasideda nuo kaimyno, kuris atneša gabalą mėsos ir pasako tiesą.