Neskubėkite sodinti mėtų į sodą: jos gali sukelti didelę problemą

ne sodinkite mėtų, jos invazinės ir plinta

Prieš dvejus metus pasodinau vieną mėtų krūmelį šalia braškių. Nedidelį, tvarkingą, gražiai atrodantį. Šiemet braškių lysvėje auga tik mėtos. Braškės dingo. Salotos dingo. Net serbentų krūmas pradėjo skųstis.

„Aš irgi taip galvojau — vienas krūmelis, kas čia blogo,” papasakojo kaimynė. „Po metų mėtos buvo visur. Net per takelį perėjo į kitą pusę.”

Ir ji ne vienintelė.

Kodėl mėta užvaldo viską aplinkui

Mėtos plinta požeminiais šakniastiebiais — ilgais, tvirtais pogrindiniais stiebais, kurie leidžia naujus ūglius per kelias savaites. Net mažas šaknies fragmentas, paliktas dirvoje po ravėjimo, gali pradėti naują koloniją.

Drėgnoje dirvoje procesas dar greitesnis. Po lietaus mėtos šakniastiebiai šauna į visas puses, apaugdami viską, kas stovi kelyje. Braškės, salotos, daugiametės gėlės, prieskoniniai augalai — viskas patenka po tankiu mėtų kilimu, kuris atima vandenį, šviesą ir maistines medžiagas iš dirvos.

„Aš kasiau šaknis ir radau jas metro atstumu nuo lysvės,” atsiduso kaimynė. „Jos buvo po takais, po akmeniu, po tvoros pagrindu.”

Kai mėta įsitvirtina — atsiimti teritoriją tampa labai sunku. Kasti, rauti, tikrinti — ir vis tiek kažkur liks fragmentas, kuris vėl pradės augti.

Kaip nepraleisti pirmųjų ženklų

Pirmasis signalas — nauji ūgliai ten, kur jų nesodinai. Jei tarp morkų ar šalia gėlių pasirodė mėtų lapelis — reiškia, šakniastiebis jau praėjo po žeme ir ruošiasi plėstis toliau.

Antrasis — kaimyniniai augalai pradeda skursti. Mažėja derlius. Lapai bąla. Augalai atrodo silpni, nors laistomi reguliariai. Priežastis dažnai slypi po žeme — mėtų šaknys jau pasisavino viską, kas skirta ne joms.

Trečiasis — tanki žalia masė virš žemės. Mėtos auga greitai ir formuoja storą kilimą, pro kurį nebeprašviečia saulė. Po tokiu dangčiu daugelis augalų tiesiog nebegauna to, kas jiems reikia gyventi.

Jei pastebėjote bent vieną iš šių ženklų — laikas veikti, kol mėtos neperėmė visos lysvės.

Vienintelis patikimas būdas auginti mėtas

Vazonas. Arba į žemę įkastas indas su kraštais, paliktais keliais centimetrais virš paviršiaus, kad šakniastiebiai negalėtų peršokti. Senas kibiras, didelis plastikas vazonas, net perpjauta statinė — viskas tinka, jei tik riboja šaknis.

Reguliarus tikrinimas būtinas — bent kartą per mėnesį. Bet koks ūglis už ribų turi būti išraunamas kartu su šaknimis, ne tik nupjaunamas. Nupjautas stiebas ataugs per savaitę. Išrauta šaknis — ne.

„Aš dabar auginu mėtas sename kibire,” pasakė kaimynė. „Ir daugiau niekada nesodinau į lysvę.”

Trys alternatyvos, kurios neužvaldys sodo

Kas nori gaivaus skonio arbatai ar patiekalams, bet nenori invazijos — turi pasirinkimų. Melisa auga tvarkingame krūmelyje, suteikia švelnų citrinos ir mėtų atspalvį, tinka karštai arbatai, šaltiesiems gėrimams ir desertams. Čiobrelis išlieka kompaktiškas, neišplinta ir prideda žolelinio gaivumo sriuboms ar kepsniams — be jokios grėsmės kaimyniniams augalams. Agastachė — anyžinė lofanta — pasižymi švariu mėtų ir anyžių skoniu ir auga tvarkingu kupstu, nereikalaujančiu barjerų. Visos trys randamos Lietuvos sodinukų centruose ir turgų prekystalėse, todėl alternatyvos ieškoti toli nereikia.

Kitą pavasarį prieš sodinant mėtą — pagalvokite dukart. Vienas krūmelis atrodo nekaltai. Bet po metų galite likti be braškių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like