Magnis yra vienas dažniausiai vartojamų papildų, tačiau neretai jis siejamas su virškinimo diskomfortu, dėl kurio kai kurie žmonės pradeda jo vengti. Vis dėlto dažniausiai problema slypi ne pačiame magnyje, o netinkamai parinktoje formoje ar dozavime. Pakoregavus vartojimo būdą ar pasirinkus kitą magnio formą, šio šalutinio poveikio dažniausiai galima išvengti ir saugiai mėgautis jo teikiama nauda.
Kodėl magnis gali turėti laisvinamąjį poveikį?
Magnio poveikis virškinimui susijęs su tuo, kaip jis įsisavinamas organizme. Jei dalis magnio lieka neįsisavinta plonojoje žarnoje, jis patenka į storąją žarną, kur pradeda pritraukti vandenį. Dėl to padidėja žarnyno tūris, suaktyvėja peristaltika ir gali pasireikšti laisvinamasis efektas.
Toks poveikis dažniau būdingas toms magnio formoms, kurios pasižymi mažesniu įsisavinimu, pavyzdžiui, magnio oksidui, sulfatui ar didesnėmis dozėmis vartojamam citratui. Kuo mažiau magnio organizmas pasisavina ankstesniuose virškinimo etapuose, tuo daugiau jo pasiekia storąją žarną ir tuo didesnė tikimybė pajusti laisvinamąjį poveikį. Tad kuo daugiau magnis įsisavinamas dar plonojoje žarnoje, tuo mažesnė tikimybė, kad pasireikš virškinimo diskomfortas.
Kuri magnio forma mažiausiai veikia virškinimą?
Ne visos magnio formos organizme veikia vienodai, todėl pasirinkimas turi didelę reikšmę virškinimo toleravimui. Mažiausiai virškinimą veikiančiomis laikomos gerai įsisavinamos, vadinamosios chelatinės formos. „Eurovaistinėje” rasite magnio bisglicinatą, kuriame magnis yra sujungtas su aminorūgštimi glicinu. Dėl šios struktūros organizmas jį atpažįsta kaip aminorūgštį ir pasisavina efektyviau, „be eilės“, nepalikdamas didesnio kiekio neįsisavintų likučių žarnyne.
Panašiai veikia ir magnio tauratas – forma, kurioje magnis susijungęs su taurinu. Ji taip pat pasižymi geru įsisavinimu ir yra švelnesnė virškinimo sistemai. Renkantis tokias formas, sumažėja tikimybė patirti laisvinamąjį poveikį, nes didžioji dalis magnio yra pasisavinama dar prieš pasiekiant storąją žarną.
Praktiniai patarimai virškinimo apsaugai
Net ir gerai įsisavinamos, „švelnesnės“ magnio formos gali sukelti virškinimo diskomfortą, ypač jei vartojamos per didelėmis dozėmis ar netinkamu būdu. Todėl svarbu atsižvelgti ne tik į magnio formą, bet ir į vartojimo įpročius. Dėl to patariama:
- pradėti nuo mažos dozės (apie 100–150 mg per dieną) ir ją palaipsniui didinti;
- vartoti su maistu, kad sumažėtų laisvinamojo poveikio tikimybė;
- dienos dozę padalinti į kelias dalis, o ne suvartoti viską vienu metu.
Laikantis šių principų, magnis paprastai yra geriau toleruojamas ir nesukelia nemalonių pojūčių. Nuoseklus vartojimas leidžia organizmui prisitaikyti, o tinkamai parinkta dozė padeda išvengti virškinimo sutrikimų.
Ar laisvinamasis poveikis visada yra blogai?
Laisvinamasis magnio poveikis ne visada yra nepageidaujamas. Kai kuriais atvejais žmonės sąmoningai renkasi tokias formas kaip magnio citratas ar oksidas būtent dėl jų poveikio žarnynui, pavyzdžiui, esant vidurių užkietėjimui. Tokiu atveju šis efektas gali būti naudingas ir padėti normalizuoti virškinimą.
Todėl svarbu vertinti magnio poveikį individualiai – tai, kas vienam gali būti nemalonus šalutinis poveikis, kitam gali būti tikslinis ir pageidaujamas rezultatas.
Laisvinamasis magnio poveikis nėra priežastis visiškai atsisakyti šio papildo. Norint išvengti nepageidaujamų pojūčių, dažniausiai pakanka pasirinkti tinkamesnę magnio formą ir pradėti nuo mažesnės dozės. Atsakingas vartojimas ir individualus pritaikymas leidžia saugiai pasinaudoti magnio nauda, nepatiriant virškinimo diskomforto.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
