Vidutiniame Lietuvos sode kurmiai per sezoną iškelia apie 20–30 kalneliukų. Dauguma sodininkų juos nulygia, nušluoja ir keikia. Aš irgi taip dariau – kol viena kaimynė paprašė, ar galėtų tuos kalnelių pasiimti. Paklausiau – kam. Jos atsakymas privertė sustoti.
Pasirodo, kurmiarausių žemė yra viena geriausių medžiagų, kokią galite gauti sode – nemokamai, be jokio darbo ir reguliariai pristatoma tiesiai ant jūsų vejos.
Kodėl ši žemė kitokia nei visa kita
Kurmis kasa tunelius maždaug 10–30 centimetrų gylyje ir iškelia smulkią, natūraliai persijotą žemę. Didesnės šaknys ir akmenys lieka apačioje, o į viršų pakyla biri, tolygios tekstūros medžiaga, kuri atrodo kaip aukščiausios klasės substratas iš parduotuvės.
Šioje žemėje mažiau piktžolių sėklų nei paviršiniame sluoksnyje – nes ji ateina iš gylio, kur piktžolės paprastai nesiekia. Jos tekstūra pagerina aeraciją, leidžia vandeniui laisviau judėti ir padeda jaunoms šaknims lengviau įsitvirtinti.
Kaimynė ją naudojo daigų mišiniams ir sėklų lysvėms. Jos sėjinukai augo akivaizdžiai stipriau nei mano – ir aš pradėjau suprasti kodėl.
Kaip surinkti ir nepagadinti
Svarbu surinkti kalnelį kuo greičiau po atsiradimo – kol lietus, vaikščiojimas ar vėjas neužteršė jo paviršinėmis šiukšlėmis ir piktžolių sėklomis. Kastuvu ar semtuvu paimkite tik patį birų kauburėlį, neliesdami aplinkinio dirvožemio.
Laikykite sausame kibire ar dėžėje, apsaugotoje nuo lietaus. Per daug drėgmės – žemė sugumuliuoja. Per daug sausa – sunku paskleisti. Vidutinė drėgmė – idealiai. Prieš naudojimą patikrinkite dėl akmenukų ir šaknų, o jei reikia labai smulkios tekstūros – persijokite per tinklelį.
Geriausi panaudojimo būdai: daigų substratams sumaišyti su kompostu, sėklų lysvėms kaip viršutiniam sluoksniui, pakeltų lysvių paviršiui išlyginti ir nedidelėms pievos skylutėms užpildyti.
Pakeltose lysvėse plonas sluoksnis puikiai tinka pavasarį, kai reikia šiek tiek papildyti nusėdusį substratą. Sumaišyta su kompostu proporcija maždaug vienas prie vieno, ji duoda puikų rezultatą – kompostas suteikia maistines medžiagas, o kurmiarausių žemė – aeraciją ir purumo.
Sėjant smulkias sėklas – morkas, salotas, ridikėlius – ši žemė ideali kaip dengiantis sluoksnis. Ji biri, lengva ir nesuformuoja kieto paviršinio pluto, per kurį daigams sunku prasikalti.
Svarbu tik viena – neberti storu sluoksniu. Per storas sluoksnis gali uždusinti daigus ir sulėtinti vandens judėjimą. Plonai ir tolygiai – tai visa formulė. Ant vejos irgi nespausti per stipriai – suslėgimas sunaikina tą natūralų purumą, dėl kurio ši žemė ir vertinga.
Dar viena klaida – naudoti ją vieną pačią kaip substratą. Kurmiarausių žemėje mažai organikos, todėl ji geriausiai veikia kaip priedas prie komposto ar kitų derlingesnių medžiagų.
Kitą kartą, kai pamatysite kurmiarausį ant vejos, nesiskubinkite pykti. Paimkite kibirą – ir priimkite dovaną, kurią kurmis jums pristato nemokamai.
