Moteris atsisėdo prie stalo ir pastūmė lėkštę. Trisdešimt trys laipsniai lauke. Pilni pietūs priešais — bet nė kąsnelio nesinorėjo.

„Aš galvoju, kad man tiesiog nereikia valgyti karštu oru”, — pasakė ji draugei. Draugė, dirbanti šeimos gydytoja, papurtė galvą. „Tau reikia. Tiesiog kitaip.”

Skaičiai, kurie verčia susimąstyti

Per karščio bangas greitosios pagalbos priėmimo skyriai fiksuoja iki trisdešimties procentų daugiau kreipimųsi dėl dehidratacijos ir su karštu susijusių simptomų. Silpnumas, galvos svaigimas, mėšlungis, mieguistumas — tai ne tik vandens trūkumo pasekmės. Dalis jų atsiranda todėl, kad žmonės tiesiog nustoja valgyti. O kai organizmas negauna nei skysčių, nei energijos — simptomai greitėja.

Organizmas karštu oru energiją nukreipia vėsinimuisi. Virškinimas atrodo per sunkus. Maistas, kuris vėsesniais mėnesiais atrodė normaliai, staiga atrodo per didelis. Ir žmogus remiasi vandeniu, kava ar keliais vaisiais — bet to nepakanka nei energijai, nei drėkinimui.

„Jei ilgiau nei dvidešimt keturias valandas beveik nieko nevalgote — reikia kreiptis pagalbos”, — paaiškino gydytoja Birutė. — „Bet dažniausiai užtenka tiesiog pakeisti tai, kaip valgote.”

Triukai, kurie padeda valgyti neapsunkinant

Pirmas žingsnis — mažesnės porcijos, valgomos dažniau. Penki–šeši mažesni valgiai per dieną vietoj trijų didelių. Organizmas apdoroja juos lengviau, ir sunkumo jausmas neatsiranda. Suplanuoti maistą iš vakaro — dar geriau, nes karštu metu gaminti atrodys kaip paskutinis dalykas, kurio norite.

Antras — drėkinantys maisto produktai. Agurkai, pomidorai, arbūzai, uogos, persikai, cukinijos — jie suteikia ir skysčių, ir maistinių medžiagų tokia forma, kuri karštu oru atrodo patrauklesnė nei kotletas su bulvių koše. Visas vaisius pasotina labiau nei sultys, nes skaidulos lėtina pasisavinimą.

Trečias — baltymai kiekvienoje porcijoje. Jogurtas, varškė, kiaušiniai, žuvis, ankštiniai augalai, riešutai. Be baltymų porcija greičiau „išsisklaido” — alkis sugrįžta po valandos, o energija krenta dar žemiau nei buvo.

„Dubenėlis jogurto su uogomis, atšaldytos lęšių salotos ar paprastas kiaušinių sumuštinis”, — pasiūlė Birutė. — „Paprasta, greita, ir nereikia ilgai stovėti prie karštos viryklės.”

Ko vengti

Kepti patiekalai, greitas maistas, sunkūs padažai ir labai riebūs valgiai yra sunkiau virškinami ir gali padidinti troškulį, mieguistumą bei diskomfortą. Saldūs desertai ir saldūs gėrimai trumpam suteikia energijos, o paskui palieka ją dar žemiau nei buvo.

Labai sūrūs užkandžiai gali pabloginti dehidrataciją. Alkoholis — dar labiau, nes jis slopina antidiurezinį hormoną ir skatina skysčių praradimą.

Ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms

Vyresni suaugusieji dažniau kenčia nuo dehidratacijos ir nepakankamos mitybos karštu oru — troškulio jausmas susilpnėja, apetitas mažėja dar stipriau, o raumenu masė jau ir taip mažėja natūraliai.

Reguliarūs baltymai — jogurtas, kiaušiniai, žuvis — padeda išsaugoti raumenis ir kasdienį komfortą. Mažos porcijos, valgomos pagal grafiką, o ne pagal alkio pojūtį — geriausia strategija, kai organizmas nebesiunčia teisingų signalų. Artimieji gali padėti — priminti apie valgymą, paruošti lengvus užkandžius iš anksto ir stebėti, ar žmogus gauna pakankamai skysčių per dieną.

„Karštu oru geriausi valgiai — tie, kurių net nereikia gaminti”, — pasakė Birutė. — „Vaisius, jogurtas ir sauja riešutų. Tiek.”