Vynmedis apkibęs lapais, o uogos vis tiek rūgščios ir smulkios. Justas nuskynė kekę, paragavo ir susiraukė. „Visą vasarą maitinau, o skonio kaip nebuvo, taip nėra”, — atsiduso jis. Problema slypėjo ne tręšimo trūkume, o netinkamu laiku ir netinkama medžiaga. Rugpjūtį vynuogėms reikia visai kitko nei birželį. Augalas jau nebeauga — jis brandina uogas ir ruošia šakas žiemai. Ir jei šiuo metu vis dar pili azotą, tik pakenki.
Kas pilama į kibirą rugpjūtį
Pagrindinė rugpjūčio formulė paprasta: kalis ir fosforas, be azoto. Praktiškiausias pasirinkimas — monokalio fosfatas, kurio rasite beveik kiekviename sodo centre Lietuvoje. Ištirpinkite apie 10–15 gramų, tai yra maždaug vieną valgomąjį šaukštą, dešimtyje litrų vandens ir laistykite prie šaknų, kiek atsitraukę nuo kamieno. Dirva prieš tai turi būti sudrėkinta, kitaip trąša tiesiog nudegins šaknis.
„Vienas šaukštas dešimčiai litrų — ir daugiau nereikia”, — primena patyrę augintojai. Perdozavus geriau nebus, tik blogiau.
Jei monokalio fosfato po ranka neturite, tinka kalio sulfatas kartu su superfosfatu. Tik juos reikia dozuoti atskirai ir kruopščiai ištirpinti, nes kitaip liks neįsisavintų nuosėdų.
Kodėl kalis ir fosforas, o ne azotas
Azotas varo lapus ir naujus ūglius. Būtent to rugpjūtį ir nereikia. Reikia, kad cukrus keliautų į uogas, o mediena spėtų sumedėti iki šalčių. Kalis padeda cukrui persikelti į kekes, o fosforas stiprina šaknis bei pumpurus prieš žiemą.
Kai augalas kaupia angliavandenius kekėse ir sumedėjusiuose audiniuose, uogos įgauna spalvą, skonį ir tą lauktą saldumą. Azotas šiame etape tik atitraukia jėgas į beprasmį vešėjimą — lapų daug, o kekės tuščios.
„Kai nustojau pilti azotą rugpjūtį, uogos pagaliau pasaldėjo”, — vėliau pripažino Justas.
Boras ir cinkas — tylieji pagalbininkai
Prie pagrindinės formulės galima pridėti visai mažus boro ir cinko kiekius. Boras padeda pernešti cukrus bei tolygiai subręsti uogoms, o cinkas palaiko lapų darbą ir vynmedžio atsparumą stresui vėlyvą sezoną.
Šiuos mikroelementus saugiausia duoti paruošta vynuogėms skirta mikrotrąša, griežtai laikantis etiketės. Čia galioja viena taisyklė: mažiau yra geriau. Perteklinis boras augalui kenkia labiau nei jo trūkumas, todėl nurodytos normos niekada neviršykite.
Laistymas, kuris nesugadina derliaus
Rugpjūtį laistymą reikia mažinti. Per didelė drėgmė lėtina ūglių brendimą, o pribrandintos uogos gali imti trūkinėti. Vandens pilkite tik tada, kai dirva giliai išdžiūsta ir stovi karštos, be lietaus dienos.
Vienas gilus palaistymas ryte yra saugesnis nei keli paviršiniai. Iki vakaro leiskite dirvai truputį pradžiūti. Mulčias padeda išlaikyti pastovią drėgmę ir saugo šaknis nuo perkaitimo. Naujiems krūmams vandens reikia šiek tiek daugiau, bet subrendusiems naudingesnis saikas ir tvirtesnės sąlygos.
Norite pasitikrinti, ar viską darote teisingai? Nuskinkite vieną uogą ir paragaukite. Jei skonis rūgštus, o lapija veši — pilate ne tą. Pakeiskite azotą monokalio fosfatu, sumažinkite laistymą ir palaukite savaitę. Justas taip ir padarė. Rudenį kekės pirmą kartą buvo saldžios iki paskutinės uogos.
