Vienas obuolys ant šakos atrodė sveikas. Šalia kabantis — jau ne. Ant jo žievės tamsavo minkšta, vandeninga dėmė su aiškia riba tarp sveiko ir pūvančio audinio. Po kelių dienų ta pati dėmė persimetė ir ant gretimo vaisiaus. Taip tyliai prasideda monilinis puvinys: nuo vienos rudos dėmelės, kurios daugelis nepastebi, kol ant medžio nesukimba pajuodę, mumifikuoti obuoliai.
Bloga žinia ta, kad puvinys sugadina ne tik šių metų derlių. Jis lieka žiemoti ant šakų ir kitąmet vėl užkrečia ką tik pražydusias obelis.
Kaip atpažinti monilinį puvinį
Pirmiausia atsiranda nedidelis įtrūkis ar pradūrimas — dažnai ten, kur vaisių jau buvo pažeidęs vaisėdis ar vapsva. Aplink žaizdą greitai plinta minkštas, rudas plotas. Pažeista vieta darosi vandeninga ir truputį įdubusi, o puviniui plečiantis minkštimas praranda tvirtumą ir odelė susiraukšlėja. Vėlesnėje stadijoje ant obuolio dažnai matyti šviesūs koncentriniai žiedai — tikras ženklas, kad grybelis jau brandina naujas sporas.
„Žmonės mano, kad supuvęs obuolys — tik vienas prarastas vaisius, — atsiduso sodininkė Rasa. — O iš tikrųjų tai sporų fabrikas, kabantis medyje.“
Drėgnu oru ant paviršiaus pasirodo šviesus grybelio apnašas. Būtent tada apžiūrą verta kartoti kas kelias dienas.
Kodėl liga plinta tokia greita
Grybelio sporos keliauja nuo pūvančių vaisių ant sveikų — su lietaus purslais, vėju ir tiesiog per prisilietimą.
Jos įsitvirtina žaizdose: vabzdžių pragraužose, krušos įdaužose, genėjimo pjūviuose. Kai laja tanki, o obuoliai auga glaudžiai, oras tarp jų džiūsta lėčiau. Drėgmė užsilaiko — ir grybelis gauna viską, ko jam reikia.
Vienas užkrėstas vaisius per savaitę gali užkrėsti visą lają.
Pirmas žingsnis — pašalinti supuvusius vaisius
Tai pigiausia ir veiksmingiausia priemonė. Nukritusius obuolius reikia surinkti iš po medžio, o mumifikuotus — nuskinti nuo šakų, net jei jie įdžiūvę ir laikosi tvirtai.
Senas sodininkas man kartą paaiškino paprastą taisyklę: „Ką palieki ant žemės, tą kitąmet auginsi iš naujo.“ Surinktus vaisius reikia išnešti iš sodo ir sunaikinti, o ne mesti į kompostą prie pat obelų.
Reguliari apžiūra po lietaus mažina infekcijos spaudimą labiau nei bet koks purškimas.
Kada verta imtis fungicido
Kai puvinys jau matomas ir plinta, vien rankomis jo nesustabdysi. Lietuvoje namų sodams tinka registruoti fungicidai nuo obelų moniliozės — pavyzdžiui, „Chorus 50 WG“ ankstyvam purškimui arba „Score 250 EC“, kai liga jau įsibėgėjusi; abu rasite sodo prekių centruose.
Purkšti reikia iškart, kai pasirodo pažeidimai, tiksliai laikantis etiketėje nurodytos normos ir karencijos. Svarbu nepurkšti žydinčių augalų ir po medžiu žydinčių piktžolių — kitaip nukentės bitės.
Priemonė stabdo grybelį pažeistame audinyje ir ant gretimų vaisių, bet neatstoja tvarkos: neišvalytas sodas užsikrės vėl.
Jaunų obelų klaidos, kurių verta vengti
Jauną medį lengviau apsaugoti, jei laja žema ir atvira — tada matai kiekvieną vaisių.
Reikia išpjauti susikryžiuojančius ūglius, palikti atvirą centrą ir laiku atlaisvinti skiepijimo juostelę, kad ji neįsirėžtų į žievę. Žievės įtrūkius verta nuvalyti ir užtepti — pro juos irgi skverbiasi sporos.
„Aš kasmet apeidavau kiekvieną obelaitę su žirklėmis ir kibirėliu, — pasakojo patyrusi daržininkė. — Penkios minutės, o derlius — sveikas.“
Pasitikrinkite patys: paimkite bet kurį įtartiną obuolį ir lengvai paspauskite. Jei po žieve minkšta ir vandeninga, o riba tarp sveiko ir pūvančio audinio ryški — tai monilis. Nedelskite: vienas laiku nuskintas vaisius dažnai išsaugo visą medį.
