Yra receptų, kurie atrodo per lengvi, kad būtų geri. Šitas — kaip tik toks. Minkštas sviestas, cukrus, kiaušiniai — dešimt minučių maišymo, ir tešla jau formoje. O tada nutinka tai, dėl ko vis prie jo grįžtu: iš orkaitės pradeda sklisti saldus, šiltas kvapas, o galiausiai atsiriekiu gabalėlį, kuris atrodo daug prašmatnesnis, nei pareikalavo pastangų.

Ko reikės

• 200 g minkšto sviesto (kambario temperatūros)
• 200 g smulkaus cukraus
• 4 kiaušiniai
• 250 g miltų
• 1,5–2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
• žiupsnelis druskos
• 150 g cukatų, supjaustytų mažais kubeliais
• 1 pakelis vanilinio cukraus arba 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
• pasirinktinai: džiovintų vaisių, smulkintų riešutų ar šokolado gabaliukų

Kaip kepti

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Kepimo formą išklokite popieriumi arba lengvai ištepkite sviestu.
2. Minkštą sviestą su cukrumi išsukite iki šviesios, purios masės. Neskubėkite — kuo puresnė, tuo lengvesnis keksas.
3. Po vieną įmuškite kiaušinius, gerai išplakdami po kiekvieno.
4. Atskirame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
5. Palaipsniui suberkite sausus produktus į sviesto masę ir maišykite tik tol, kol tešla taps vientisa. Nepermaišykite.
6. Įmaišykite vanilinį cukrų ar vanilės ekstraktą.
7. Cukatus lengvai apibarstykite miltais ir švelniai įmaišykite į tešlą.
8. Tešlą suverskite į formą ir išlyginkite paviršių.
9. Kepkite 50–60 minučių, kol keksas gražiai paruduos, o į vidurį įsmeigtas pagaliukas išsitrauks sausas.
10. Trumpai atvėsinkite formoje, tada perkelkite ant grotelių ir leiskite visiškai atvėsti.

Aktyvaus darbo čia — vos apie dešimt minučių. Visą kitą laiką dirba orkaitė.

Kur slypi visa gudrybė

Nuostabiausia tai, kad šitas keksas atleidžia klaidas. Bet du dalykai vis tiek lemia rezultatą.

Pirmas — sviestas. Jis privalo būti minkštas, kambario temperatūros. Šaltas nesusiplaks su cukrumi į purią masę, ir tešla liks tiršta, sunki. Antras — cukatai. Prieš įmaišant juos būtina apvolioti miltuose. Kitaip visi nugrims į formos dugną, ir viršus liks tuščias, o apačia — perkrauta.

Tos dvi smulkmenos ir skiria gražų, tolygų kepsnį nuo sublimto blyno.

Ką galima keisti

Cukatai — tik viena versija. Juos drąsiai keiskite džiovintomis spanguolėmis, razinomis, smulkintais riešutais ar šokolado gabaliukais. Pagrindinė tešla lieka ta pati, o skonis kaskart kitoks.

Nori aromatingesnio? Įtarkuok šlakelį citrinos ar apelsino žievelės. Nori sotesnio? Saujelė graikinių riešutų puikiai dera su saldžiais vaisiais.

Kiek laikosi ir su kuo patiekti

Šito kekso privalumas — jis tik gerėja. Sandariai suvyniotas, kambario temperatūroje jis puikiai laikosi tris–keturias dienas, o skonis per parą tampa sodresnis, cukatams pamažu atidavus drėgmę tešlai. Patiekti geriausia prie arbatos ar kavos, gabalėlį lengvai apibarsčius cukraus pudra. Norint šventiškesnio vaizdo, atvėsusį keksą galima aptepti plonu cukraus glaistu ir pabarstyti smulkintais riešutais. Likusias riekes galima ir užšaldyti — atšildytos jos beveik nesiskiria nuo šviežių. Būtent dėl šio ilgaamžiškumo cukatų keksas tradiciškai keliauja ant šventinio stalo: jį ramiai iškepi iš anksto ir tą dieną nebegalvoji.

Ir paskutinis, bet svarbiausias patarimas — kantrybė. Neriekite kekso karšto. Leiskite jam visiškai atvėsti, kad pjūvis būtų tvarkingas, o skonis susigultų. Būtent tada, atsiriekus pirmą gabalėlį prie arbatos, ir supranti, kodėl šis paprastas receptas taip greitai tampa namų klasika — ir kodėl gaila, kad jo nežinojai anksčiau.