Turguje prie arbūzų krūvos stovėjo vyriškis ir vieną po kito kilnojo vaisius prie ausies. „Klausykis, ne spausk”, — metė jis man, pastebėjęs, kaip abejoju. Per penkias minutes eilėje išgirdau šešis patarimus, kurie arbūzo išrinkimą iš loterijos paverčia beveik tiksliuoju mokslu. Pasirodo, prinokusį galima atpažinti dar neįpjovus.
Kaip atrodo prinokęs arbūzas
Pirmas dalykas — forma ir svoris. Rinkitės taisyklingą, vientisą vaisių be įpjovimų ar minkštų vietų; nelygumai dažnai išduoda paslėptą problemą. Paėmę į rankas pajusite, kad geras arbūzas sunkus savo dydžiui — tai reiškia, kad jis pilnas sulčių. Palyginkite du panašaus dydžio vaisius: beveik visada sunkesnis bus ir sultingesnis.
Žievė turi būti matinė, ne blizgi. Blizgesys dažnai rodo per anksti nuskintą, dar nesubrendusį vaisių. O pati žievė turi būti kieta: paspaudus nykščiu ji neturi įlinkti. Minkšta vieta ar įbrėžimas dažnai slepia gedimą viduje.
Sausas kotelis ir geltona pilvo dėmė
Pažiūrėkite į kotelį. Sausas, šiek tiek rusvas — geras ženklas, kad arbūzas prinoko ant vytelės. Žalias, sultingas kotelis reiškia priešingai: nuskinta per anksti.
Dar viena mažai kam žinoma smulkmena — rusvos, tarsi voratinklio gyslelės ant žievės. Jos susidaro ten, kur bites apdulkino žiedą, ir kuo jų daugiau, tuo saldesnis būna vaisius. Tokios „randuotos” dėmelės atrodo negražiai, bet iš tiesų yra geras ženklas.
Apverskite vaisių. Toje vietoje, kur jis gulėjo ant žemės, turi būti plati, kreminės geltonos spalvos dėmė. Ji rodo laiką saulėje ir dažniausiai — didesnį saldumą. Balta ar vos matoma dėmė yra perspėjimas, kad vaisius skubotas. Beje, ryškiai oranžinė, jau tamsi dėmė kelia kitą įtarimą — kad arbūzas guli seniau, nei norėtųsi.
Bakstelėk ir klausyk
Ir tas garsusis stuksenimas. Lengvai pabaksnokite pirštais — prinokęs arbūzas atsako giliu, sodriu dunksėjimu, tarsi būgnas. Duslus, plokščias garsas rodo pervargusį ar sausą minkštimą.
Svarbu bakstelėti švelniai, ne daužyti. Patyrę pirkėjai šį testą derina su kitais, ir būtent visų ženklų sutapimas suteikia tikrumo. Vienas požymis gali apgauti, bet keturi ar penki iškart — beveik niekada.
Tas pats vyriškis eilėje pridūrė dar vieną smulkmeną: pernelyg mažas arbūzas savo veislei dažnai būna neprinokęs, o įtartinai didelis — išpampęs nuo vandens, bet blankaus skonio. Vidutinis, sunkus savo dydžiui, esą saugiausias pasirinkimas.
Kodėl nuskintas arbūzas nebesaldėja
Ir paskutinis, dažniausiai pamirštamas dalykas. Nuskintas arbūzas nebesaldėja. Skirtingai nei bananai ar kriaušės, jis neturi vidinio proceso, kuris toliau brandintų skonį — koks parvažiuoja namo, toks ir lieka. Kotelis gali dar apdžiūti, bet vidus sultingesnis nebetaps.
Todėl visas darbas atliekamas dar turguje. Sunkus, matinis, su sausu koteliu ir geltona dėme, atsakantis dusliu būgno garsu — toks arbūzas namo parkeliauja retai ką nuvildamas. O parsinešę nepjaustytą laikykite kambario temperatūroje: šaldytuve jis greičiau netenka to gaivaus, saldaus skonio.
