Karštyje širdis dirba sunkiau, nei atrodo.
Kraujagyslės plečiasi, kad išsklaidytų šilumą. Prakaituojant mažėja skysčių. O širdis priversta plakti dažniau, kad palaikytų kraujotaką.
Dažniausiai kūnas su tuo susitvarko. Bet jautriems žmonėms riba tarp prisitaikymo ir persitempimo tampa labai siaura — ir būtent ją verta pažinti.
Kaip karštis greitina pulsą
Kylant temperatūrai, organizmas plečia kraujagysles odoje, kad išleistų šilumą į paviršių. Kartu tenka greitinti ir širdies ritmą, kad kraujas keliautų prie odos ir vėsintų kūną.
Net ramybėje pakilusi kūno temperatūra gali padidinti pulsą maždaug 10 dūžių per minutę, o ramus buvimas saulėje kartais prilygsta lengvam fiziniam krūviui. Tai apsauginė reakcija, bet ji laiko širdį įtemptą ir mažina jos rezervą. Pridėjus fizinį aktyvumą, poreikiai priartėja prie ribos.
Kodėl karštyje krinta kraujospūdis
Kai kraujagyslės odoje išsiplečia, sumažėja jų pasipriešinimas, tad krinta ir arterinis kraujospūdis. Daugiau kraujo nukreipiama į paviršių, o centrinėse arterijose lieka mažesnis efektyvus slėgis.
Nervų sistema bando kompensuoti greitindama širdies darbą, bet ne visada spėja — ypač kai dėl prakaitavimo sumažėja skysčių. Todėl kraujospūdis nukrinta, dažnai laikinai, o kartais ir ryškiai. Tai įprastas prisitaikymas, bet širdžiai jis kainuoja papildomą krūvį.
Įspėjamieji persitempimo ženklai
Su karščiu susijęs persitempimas dažnai pasireiškia širdies plakimu, silpnumu, galvos svaigimu, gausiu prakaitavimu, pykinimu, galvos skausmu ar net alpimu. Visa tai rodo, kad širdis dirba ties riba.
Jei spartus pulsas išlieka ir ramybėje, o simptomai stiprėja atsistojus ar einant, kūnas gali artėti prie savo galimybių krašto. O stiprus galvos svaigimas, sumišimas, neaiški kalba, neryškus matymas ar sąmonės netekimas — jau skubi medicininė situacija, delsti negalima.
Kam rizika didžiausia
Labiausiai saugotis turėtų vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai ir tie, kas serga širdies, kraujagyslių, inkstų ligomis, hipertenzija ar diabetu. Šiose grupėse organizmo gebėjimas atvėsti dažnai sumažėjęs.
Jautrumą gali dar padidinti kai kurie vaistai — pavyzdžiui, nuo aukšto kraujospūdžio ar šlapimą varantys. Didesnė rizika ir tiems, kurių judrumas ribotas ar kurie neseniai sirgo. Tokiais atvejais net įprasta veikla karštyje gali sukelti nemalonių simptomų.
Kaip apsaugoti širdį
Svarbiausia — nepersistengti didžiausio karščio metu. Fizinį krūvį verta atidėti vėsesnėms valandoms, gerti pakankamai skysčių ir ieškoti pavėsio, vėdinimo ar vėsesnės aplinkos.
Lengvi, kvėpuojantys drabužiai padeda kūnui atiduoti šilumą. Rizikos grupės žmonės turėtų atidžiai stebėti savijautą, o pasireiškus nuolatiniam plakimui, silpnumui ar galvos svaigimui — kreiptis pagalbos.
Karštis nėra vien nemalonumas — tai tikras krūvis širdžiai. Laiku atvėsus, pailsėjus ir atgavus skysčius, širdis lieka saugesnėse ribose. Ši tema jautri, tad jei jaučiate nerimą dėl savo ar artimo sveikatos karštyje, verta pasitarti su gydytoju.
