Speiguotomis dienomis lizdai stovėjo beveik tušti. Trys kiaušiniai per dieną iš dešimties vištų — ir tie patys ploni, trapūs. Atrodė, žiema pulką visai sustabdė.
Bet po kelių savaičių padėtis pasikeitė. Kiaušinių pamažu padaugėjo, lukštai sutvirtėjo, o vištos vėl tapo judresnės ir noriau lesė. Pokytis prasidėjo ne nuo naujo lesalo, o nuo paprasto užpilo geriamajame vandenyje.
Kodėl žiemą vištos deda mažiau
Priežastis natūrali. Trumpa dienos šviesa, šaltis ir žaliojo pašaro trūkumas persuka paukščio organizmą į išgyvenimo režimą — energija skiriama šilumai, ne kiaušiniams.
Kartu mažėja vitaminų ir mikroelementų. O kai jų trūksta, prastėja ir lukšto kokybė, ir dėjimo dažnumas. Vištos tampa vangesnės, prasčiau lesa, daugiau laiko tupi susigūžusios.
Todėl praktinis laikymas remiasi ne stebuklais, o pagrindais: nuoseklia mityba, sausu kotu ir nuolatine prieiga prie švaraus vandens. Užpilas čia — tik pagalbinė priemonė, padedanti paukščiui lengviau ištverti trūkumo laikotarpį.
„Žiemą svarbiausia trys dalykai: sausas kotas, švarus vanduo ir nuosekli mityba,” — sako pulką laikanti Aldona. — „Užpilas — tik priedas prie viso to, ne stebuklas.”
Kaip pasigaminti užpilą
Pasigaminti nesudėtinga — beveik viskas jau yra virtuvėje. 150 g medaus sumaišoma su 2 puodeliais šilto svogūnų lukštų nuoviro, 150 ml obuolių acto ir 5 nuluptomis česnako skiltelėmis. Viskas išmaišoma iki vientisos masės.
Mišinys supilamas į švarų stiklinį indą su sandariu dangčiu ir 5 dienoms paliekamas tamsioje vietoje pritraukti. Per tą laiką sudedamosios dalys susijungia į stabilų toniką.
Kiekvienas komponentas turi savo vaidmenį. Medus duoda energijos, obuolių actas švelniai parūgština vandenį ir padeda virškinimui, česnakas tradiciškai laikomas pulko stiprintoju, o svogūnų lukštai — spalvos ir mikroelementų šaltinis. Kartu jie sudaro paprastą, pigų priedą prie kasdienės priežiūros.
„Pasidarau iš karto didesnę porciją ir laikau vėsiai,” — pasakoja Aldona. — „Prieš pildama visada pauostau. Jei kvapas pakitęs — pilu lauk, nerizikuoju.”
Kaip duoti ir ko nepamiršti
Duodama praskiesta: 4 valgomieji šaukštai užpilo 2 litrams švaraus vandens, viskas gerai išmaišoma, kad kiekvienas paukštis gautų vienodai. Vanduo keičiamas kasdien, girdykla laikoma švari.
Bet čia svarbi sąlyga. Su svogūnu paukščiams persistengti nereikia — dideliais kiekiais jis vištoms nesveikas. Todėl naudojami tik lukštai, tik gerokai praskiesti ir saikingai, ne be perstojo kiekvieną dieną. Obuolių actas ir šiek tiek česnako — patikimiausia, mažiausiai rizikinga šios rutinos dalis.
Jei abejojate, pradėkite vien nuo obuolių acto vandenyje. Tai seniausia ir saugiausia žiemos priemonė, kurią sunku sugadinti, o pulkui ji duoda tą patį lengvą parūgštinimą be jokios rizikos.
Kaip suprasti, kad veikia
Pokyčiai ateina ne staiga. Pirmiausia dėjimas tampa tolygesnis — ne šuolis, o stabilumas. Vėliau sutvirtėja lukštas, normalizuojasi apetitas, grįžta judrumas.
Tie, kas užsirašo kasdienį kiaušinių skaičių, pokytį pastebi lygindami savaitę su savaite. Būtent tokie smulkūs įrašai geriausiai parodo, ar priemonė iš tiesų padeda konkrečiam pulkui.
Jei užpilo pasidarėte daugiau, jį galima laikyti visą sezoną — vėsioje, tamsioje vietoje, sandariai uždarytame stikliniame inde. Tamsa lėtina irimą ir saugo veikliąsias dalis. Prieš kiekvieną naudojimą skystį verta apžiūrėti: jei kvapas pakitęs ar susidarė dujų, jis be gailesčio pilamas lauk.
Svarbiausia atsiminti paprastą tiesą: joks užpilas nepakeis dienos šviesos, šiltos pastogės ir kokybiško lesalo. Jis tik padeda paukščiui lengviau pernešti šaltąjį metą. O gerai prižiūrimos vištos tą rūpestį atsilygina — tyliai, kiaušinis po kiaušinio.
