Kiekvieną balandį kaimynė Birutė eina į pievą su maišeliu ir renka kiaulpienes. Dvidešimt metų galvojau – gal uogienei, gal dekoracijai. Kol vieną kartą paklausiau tiesiai.
„Kepenims, virškinimui ir kad ryte nebesipūstų pilvas,” – pasakė ji ramiai. „Tai pigiausia vaistinė, kokia gali būti – auga po kojomis ir nieko nekainuoja.”
Tą pavasarį pradėjau rinkti ir aš.
Trys būdai, kuriuos Birutė naudoja kasmet
Pirmas – arbata iš žiedų. Penkiolika šviežių kiaulpienių žiedų, nuskalauti ir sudėti į arbatinuką, užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti dešimt penkiolika minučių po dangčiu. Skonis švelnus, šiek tiek kartokas, primena žaliąją arbatą. Birutė prideda šaukštelį medaus – ir sako, kad geresnis gėrimas nei bet kuri perkama žolelių arbata.
„Žiedų arbata stiprina imunitetą ir ramina virškinimą,” – paaiškino ji. „Kai pajuntu sunkumą po valgio – iš karto geriu.”
Antras – arbata iš šaknų. Čia stipriau. Valgomąjį šaukštą džiovintų šaknų užpilti trijais šimtais mililitrų šalto vandens, kaitinti iki užvirimo ir pavirti penkias dešimt minučių ant silpnos ugnies. Palaikyti penkiolika minučių, nukoškti. Skonis primena kavą – tamsus, sodrus, be kofeino.
Birutė šią arbatą geria du kartus per dieną prieš valgį. „Šaknys labiausiai veikia kepenis – skatina tulžies gamybą ir padeda organizmui efektyviau šalinti toksinus,” – pasakė ji.
Trečias – šviežių lapų salotos. Jaunus kiaulpienių lapus sumaišo su alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir druska. Skonis pikantiškai kartus – ne visiems, bet Birutė sako, kad po savaitės pripranti ir be to nebeįsivaizduoji pavasario.
Kodėl pūtimas dingsta – ir ką sako mokslas
Kiaulpienė yra natūralus diuretikas – padeda organizmui pašalinti skysčių perteklių. Bet skirtingai nuo sintetinių diuretikų, ji kompensuoja kalio praradimą pati – kiaulpienėse kalio yra daug natūraliai. Todėl nejauti silpnumo ar trūkumo.
Be to, kartieji junginiai skatina skrandžio sulčių ir tulžies gamybą – virškinimas pagerėja, maistinės medžiagos geriau pasisavina, sunkumo jausmas po valgio mažėja.
Tai nėra stebuklas ir ne vaistas nuo svorio. Bet kaip papildoma priemonė šalia normalios mitybos – veikia. Birutė sako: „Per dvi savaites reguliaraus gėrimo pilvas nurimo taip, kad patys pastebėsite.”
Kada rinkti ir ko vengti
Pavasaris – geriausias laikas: nuo balandžio iki gegužės, kol augalai žydi. Jauni lapai ir ką tik prasiskleindę žiedai turi daugiausiai naudingų junginių. Rinkti tik švariose vietose – toli nuo kelių ir chemiškai apdorotų laukų.
Birutė džiovina perteklių gerai vėdinamoje vietoje, sudeda į stiklainius – ir žiemą geria arbatą kaip vasarą.
Kai šį balandį vėl mačiau ją einant su maišeliu – jau žinojau: ji eina ne į pievą, o į savo vaistinę. Ir aš – kartu.
