Pomidorai augo kaip iš pasakos. Aukšti. Žali. Vešlūs. Tik vaisių — vos keli ir tie pustuščiai. Lapija užgožė viską.
Taip atrodė lysvė prieš metus. O šiemet — visiškai kitaip. Pakako pakeisti vieną dalyką trąšų sudėtyje.
Kada maitinti naktininius
Bulvės, pomidorai, paprikos, baklažanai — visi priklauso tai pačiai šeimai ir visi turi bendrą poreikį: reguliarią, subalansuotą mitybą šiltuoju laikotarpiu.
Trys kritiniai momentai. Po persodinimo — kad augalas įsitvirtintų. Žydėjimo metu — kad žiedai nenutruptų. Ir vaisių pildymosi laikotarpiu — kad derlius būtų ne tuščiaviduris, o pilnas.
„Anksčiau tręšdavau, kai prisimindavau. Kartais per daug, kartais per retai,” — tokia schema neveikia. Pastovus grafikas — kas dvi tris savaites — duoda geresnius rezultatus nei stichiškas dosnumas.
Kaip paruošti NPK tirpalą
Trys arbatiniai šaukšteliai subalansuotų NPK trąšų arba nitrofoškos dešimčiai litrų vandens. Maišyti, kol tirpalas taps visiškai vientisas. Lieti po vieną — pusantro litro kiekvienam augalui. Ant drėgnos dirvos. Ne ant sausos.
„Ant sausos dirvos trąšos nudegina šaknis. Pirma laistai — paskui tręši,” — ši taisyklė galioja visoms naktininėms.
Ant etikečių nurodytų NPK su mikroelementais kompleksų reikia tiksliai laikytis gamintojo instrukcijų. Skirtingos koncentracijos — skirtingos dozės.
Azoto ir kalio balansas — esminis niuansas
Štai kur daugelis suklysta. Azotas augina lapiją. Kalis — pildo vaisius. Kol augalas jaunas ir formuoja lają — azoto reikia. Bet kai prasideda žydėjimas ir mezgimas — kalio vaidmuo tampa svarbesnis.
Jei lapija tanki, o vaisiai prasčiau užsipildo — signalas aiškus. Azoto per daug. Kalio per mažai.
„Pernai pomidorai buvo kaip medžiai. Aukšti, žali, gražūs. Bet valgyti ant jų — beveik nieko,” — tiksliai taip atrodo azoto perteklius. Kalis pernešinėja cukrus, užtikrina vaisių standumą ir tolygų nokimą.
Sprendimas — riboti azoto gausias trąšas ir pereiti prie kalio gausių. Ne pakeisti visiškai. Pakeisti proporcijas.
Kada padeda lapinis tręšimas
Karščio laikotarpiais mikroelementų įsisavinimas per šaknis sumažėja. Augalas rodo sulėtėjusį augimą, pašviesėjusius lapus, silpną vaisių pildymąsi.
Tada padeda lapinis purškimas. Kalio monofosfatas — maždaug gramas litrui vandens. Purkšti vakare arba debesuotą dieną. Ne per kaitrą. Ne per vėją.
Tai papildo tręšimą per šaknis, bet nepakeičia jo.
Vienas litras tirpalo kiekvienam augalui. Reguliariai. Subalansuotai. Ir svarbiausia — stebėti. Jei lapija vešli, o vaisių mažai — mažinti azotą, didinti kalį. Jei augalas lėtėja — tikrinti mikroelementus ir purkšti per lapus. Derlius prasideda ne nuo trąšų kiekio, o nuo teisingo momento.
