Nors virusai kelia grėsmę, kasdieniai veiksniai nejučia silpnina imuninę sistemą nuolat. Lėtinis miego trūkumas iki 70 % sumažina antikūnų kiekį. Nuolatinis stresas sukelia imunosupresinį kortizolio išsiskyrimą. Plačiai paplitęs mitybos trūkumas pažeidžia imuninę funkciją. Sėdimas darbas sumažina imuninių ląstelių apytaką 40 %. Aplinkos toksinai trikdo ląstelių signalizaciją. Perteklinis antibiotikų vartojimas naikina naudingas bakterijas. Supratimas apie šiuos nematomus veiksnius padeda apsisaugoti nuo subtilių imuninės sistemos sabotažininkų, kurie slepiasi visiems matomoje vietoje.
Miego trūkumas: Kaip lėtinis išsekimas silpnina imuninę sistemą?
Išsekimas silpnina organizmo gynybinius mechanizmus taip, kad medikai ir pacientai dažnai to nepastebi.
Miego metu imuninė sistema gamina citokinus ir antikūnus, būtinus kovai su infekcijomis. Lėtinis miego trūkumas šiuos svarbius komponentus sumažina iki 70 %.
Tyrimai rodo, kad asmenys, miegantys mažiau nei šešias valandas per parą, keturis kartus dažniau užsikrečia virusais.
T ląstelių gamybos ir natūralių ląstelių žudikių aktyvumo slopinimas dar labiau susilpnina imuninį atsaką.
Be to, miego trūkumas sutrikdo prouždegiminių ir priešuždegiminių baltymų pusiausvyrą, todėl susidaro žemo laipsnio lėtinio uždegimo būsena, kuri be reikalo apkrauna imuninės sistemos išteklius.
Streso perkrova: Jūsų organizmo uždegiminė reakcija į šiuolaikinį gyvenimą
Nors miego trūkumas tiesiogiai silpnina imuninės sistemos funkciją, lėtinis stresas daro tokį pat stiprų poveikį per kitus fiziologinius kelius.
Nuolatinis psichologinis stresas sukelia kortizolio išsiskyrimą, kuris, nuolat padidėjęs, slopina imuninių ląstelių gamybą ir aktyvumą.
Šiuolaikinio gyvenimo nuolatinis stresas – darbo poreikiai, finansinis spaudimas, informacijos perteklius – suaktyvina uždegimines reakcijas, kurios iš pradžių buvo sukurtos ūmioms grėsmėms.
Šis lėtinis uždegimas sukuria savaime besitęsiantį ciklą: stresas didina uždegiminių žymenų kiekį, kurie dar labiau įjautrina organizmo atsako į stresą sistemą.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas susijęs su sumažėjusiu natūralių ląstelių žudikių aktyvumu, sutrikusia antikūnų gamyba ir lėtesniu žaizdų gijimu, todėl žmonės tampa jautresni infekcijoms ir pailgėja sveikimo laikotarpis.
Mitybos aklosios dėmės: Pagrindinės imunitetą palaikančios maistinės medžiagos, kurių jums trūksta
Dauguma šiuolaikinių dietų sukuria didelius mitybos trūkumus, dėl kurių nukenčia imuninės sistemos veikla, net ir tų žmonių, kurie mano, kad maitinasi gerai.
Tyrimai rodo, kad plačiai paplitęs cinko, seleno, vitamino D ir vitamino C – maistinių medžiagų, kurios labai svarbios geriausiam imuniniam atsakui – trūkumas.
Perdirbtas maistas, turintis daug kalorijų, bet mažai mikroelementų, pakeitė tradicinius maistinių medžiagų turinčius produktus.
Be to, dėl dirvožemio nualinimo, palyginti su ankstesnėmis kartomis, vaisiuose ir daržovėse sumažėjo mineralinių medžiagų.
Šios maistinės aklosios dėmės tampa ypač problemiškos tais metų laikais, kai padidėja patogenų poveikis.
Imuninei sistemai reikia specifinių maistinių medžiagų ląstelių regeneracijai, antikūnų gamybai ir uždegimo reguliavimui – procesams, kurie sutrinka, kai mitybos pagrindai yra silpni.
Judėjimo paradoksas: kaip nejudrūs įpročiai slopina imuninės sistemos veiklą
Be mitybos trūkumų, fizinis pasyvumas yra dar vienas svarbus, bet dažnai nepastebimas veiksnys, kenkiantis imuninės sistemos veiklai.
Tyrimai rodo, kad sėdimas darbas mažina imuninių ląstelių cirkuliaciją ir didina uždegiminių žymenų kiekį visame organizme.
Reguliarus judėjimas skatina limfos tekėjimą– sistemą, atsakingą už imuninių ląstelių pernešimą – kuri neturi savo siurbimo mechanizmo ir priklauso nuo raumenų susitraukimų.
Ilgalaikis sėdėjimas kai kuriems žmonėms sumažina šią svarbią kraujotaką iki 40 %.
Be to, saikingas fizinis krūvis padidina natūralių ląstelių žudikių aktyvumą ir padidina antikūnų gamybą, o lėtinis nejudrumas mažina šias apsaugines reakcijas.
Netgi trumpos judėjimo pertraukėlės sėdimo darbo metu gali padėti palaikyti bazinį imuninės sistemos budrumą.
Aplinkos toksinų poveikis: nematomas imuninės sistemos užpuolimas
Kaip tyliai aplinkos toksinai įsiskverbia į žmogaus organizmą ir pažeidžia imuninės sistemos funkciją dar prieš pasireiškiant ligos simptomams? Dėl kasdienio buitinių produktų, pesticidų, pramoninių teršalų ir mikroplastiko poveikio cheminės medžiagos palaipsniui kaupiasi audiniuose.
Tyrimai rodo, kad šie toksinai trikdo normalią imuninę reakciją įvairiais mechanizmais. Jie gali sukelti lėtinį uždegimą, sutrikdyti ląstelių signalizavimo kelius ir pažeisti imuninių ląstelių DNR.
Sunkieji metalai, tokie kaip švinas ir gyvsidabris, ypač neigiamai veikia imuninę funkciją, o endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos supainioja hormonų signalus, reguliuojančius imuninės sistemos veiklą.
Imunotoksinis poveikis dažnai lieka nepastebėtas, kol nepasireiškia alergijos, autoimuninės ligos arba pasikartojančios infekcijos – subtilūs požymiai, rodantys, kad gynybinė sistema perkrauta.
Atsparumas antibiotikams ir per didelis jų vartojimas: Mikroorganizmų sąjungininkų trikdymas
Aplinkos toksinai lėtai pažeidžia imuninę sistemą iš išorės, tačiau kita nematoma grėsmė kyla iš vidaus – piktnaudžiavimo antibiotikais pasekmės .
Kai antibiotikai vartojami per dažnai arba skiriami netinkamai, kartu su patogenais išnaikinamos ir naudingosios bakterijos, todėl sutrinka subtili mikrobų pusiausvyra, būtina imuniteto reguliavimui. Dėl šios disbiozės sutrinka organizmo gebėjimas atskirti draugą nuo priešo, o tai gali sukelti autoimunines reakcijas.
Be to, per didelis antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą, todėl atsiranda superbakterijų, kurios išvengia standartinio gydymo. Dėl šių atsparių infekcijų imuninė sistema patiria didžiulį stresą, ypač pažeidžiamose gyventojų grupėse.
Sveikatos priežiūros specialistai dabar pasisako už labiau apgalvotą antibiotikų skyrimo praktiką ir pabrėžia, kad būtina baigti visą gydymo kursą, kai antibiotikai yra būtini.
