Kai šeimos gydytojas Tomas per vizitą paklausė, ar auginu vaistažoles, papurčiau galvą. „Pasodinkite bent du augalus šį pavasarį,” – pasakė jis. „Mėtą ir melisą. Tai minimumas, kurio pakanka pusei buitinių negalavimų.”
Pagalvojau – rimtai? Gydytojas rekomenduoja žoleles? Bet kai paaiškino, kodėl – supratau, kad tai ne alternatyvi medicina, o paprasčiausia biologija.
Pipirmėtė: kai skrandis maištauja
„Pipirmėtė turi mentolį, kuris atpalaiduoja žarnyno raumenis ir ramina sudirgusią gleivinę,” – paaiškino Tomas. „Kai jaučiate sunkumą po valgio, pūtimą ar spazminį skausmą – tris šviežius lapelius užplikote devyniasdešimties laipsnių vandeniu, palaukiate dešimt minučių ir geriate mažais gurkšniais.”
Pasodinau du daigus gegužę. Liepos mėnesį jau turėjau krūmą, iš kurio galėjau skinti kasdien. Pirmą kartą, kai po sunkių pietų užsibraukiau arbatą vietoj tabletės – efektas buvo per penkiolika minučių. Skrandis atsipalaidavo, sunkumo jausmas pradingo. Nuo to laiko tai mano pirmas pasirinkimas – prieš siekiant vaistų spintelės, sieju ranką prie mėtos krūmo.
Melisa: kai galva nesustoja sukti
Tomas pasakė, kad melisa veikia nervų sistemą. „Rozmarininė rūgštis ir polifenoliai moduliuoja miego centrus. Jei vakare galva nesiliauja suktis nuo dienos rūpesčių – melisa padeda,” – paaiškino jis.
Paruošimas kitoks nei mėtos: didesnę saują lapų sutraiškai, užpili šiltu vandeniu vakare, ryte perkoji ir geri vietoj kavos. „Tai ne migdomasis,” – patikslino Tomas. „Tai raminantis augalas, kuris padeda nervų sistemai pereiti į poilsio režimą.”
Po dviejų savaičių reguliaraus vartojimo pastebėjau – užmiegu greičiau ir ryte jaučiuosi pailsėjęs. Ne drastiškai, bet pastebimai.
Ežiuolė: kai sezonas keičiasi ir gerklė pradeda draskyti
Tomas pasakė, kad ežiuolę labiausiai vertina rudenį. „Jos šaknų junginiai – polisacharidai ir alkilamidai – skatina baltųjų kraujo ląstelių gamybą. Kai pajunti pirmus peršalimo požymius – tinktūra iš šaknų gali sutrumpinti ligos trukmę.”
Receptas paprastas: rudenį surinktas šaknis mirkyk medicininiame alkoholyje tris savaites. Dvidešimt lašų per dieną – nuo simptomų pradžios. „Ne kaip profilaktika nuolat – o būtent kai pajunti, kad kažkas prasideda,” – patikslino gydytojas.
Šalavijas ir čiobreliai: kai kvėpuoti sunku
Paskutinius du augalus Tomas rekomendavo kaip porą. „Šalavijas turi antiseptinių junginių, kurie kovoja su bakterijomis gerklėje. Čiobrelių timolis tirpdo gleives plaučiuose ir atveria bronchus.”
Šalavijo nuoviru skalavau gerklę – du šaukštai šviežios masės, karštas vanduo, trisdešimt minučių. Keturis kartus per dieną – ir gerklės skausmas sumažėjo per dvi dienas. Čiobrelių arbata su medumi – nuo kosulio ir šaltkrėčio. Kartu šie du augalai suteikia viską, ko reikia kvėpavimo takams – antiseptiką gerklei ir gleivių tirpiklį plaučiams.
Du augalai šį pavasarį – ir pradžia padaryta
Tomas tą dieną pasakė: „Nebandykite iš karto visų penkių. Pradėkite nuo dviejų – mėtos ir melisos. Jos greičiausiai prigyja, greičiausiai duoda derlių ir sprendžia dažniausias problemas.” Po dvejų metų mano darže auga visi penki. Ir bent kartą per savaitę vienas iš jų pakeičia tabletę iš spintelės. Kartais geriausia vaistinė auga ne mieste, o už namo durų.
