Beveik devyniasdešimt procentų suaugusiųjų turi bent vieną dantų emalio pažeidimą. Dalis jų — dėl priežasties, kurios niekada neįtartų. Ne dėl saldumynų. Ne dėl kavos. Dėl citrinos, kuri kasdien plaukioja jų sveiko vandens stiklinėje.

Problema — ne pats gėrimas

Mėtų ir citrinų vanduo atrodo kaip vienas sveikiausių pasirinkimų. Gaivus. Be cukraus. Malonus skonis. Daugelis jį geria kasdien — lėtai gurkšnodami per visą rytą ar popietę.

Ir būtent čia slypi problema.

Citrinos rūgštingumas kiekvieną kartą, kai ilgiau liečiasi su dantimis, šiek tiek suminkština emalį. Vienas gurkšnis — nieko baisaus. Tačiau kai žmogus gurkšnoja pusvalandį ar ilgiau — dantys nuolat apsemti rūgštimi. Per mėnesius tai tampa matoma. Per metus — jaučiama.

„Pacientai ateina su jautriais dantimis ir negalvoja, kad priežastis — jų sveikasis gėrimas”, — paaiškino odontologė. — „Kai patikrinu emalį — pažeidimas aiškus.”

Rizika kaupiamoji, ne momentinė. Vienas puodelis citrinos vandens rytą — ne problema. Kasdieninis gurkšnojimas per visą dieną — jau problema.

Kai mėta sukelia priešingą efektą

Mėtos — ne vien gaivumas. Jos gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką — raumenį, kuris neleidžia skrandžio rūgščiai kilti aukštyn. Kai šis barjeras susilpnėja — atsiranda deginimas, rūgšties atpylimas, diskomfortas krūtinėje.

Ne visiems. Daugelis žmonių toleruoja mėtų vandenį puikiai. Tačiau tiems, kurie jau turi polinkį į refliuksą — mėtų vanduo gali pabloginti simptomams, o ne juos sušvelninti.

„Žmonės geria mėtų vandenį, nes galvoja, kad jis ramina virškinimą”, — pridūrė gydytoja. — „Kartais taip ir yra. Bet jei po to deginimo jausmas — ne ramina, o provokuoja.”

Silpnesni užpilai ar ne mėtų žolelės — paprastas sprendimas tiems, kas pastebi simptomų ryšį su mėtų gėrimu.

„Aš pakeičiau pipirmėtę ramunėlėmis”, — papasakojo viena moteris, turinti refliukso problemų. — „Skonis kitoks, bet deginimas dingo visiškai.”

Kaip gerti ir nepakenkti

Paruošimas paprastas — keli pipirmėtės šakelės užpilami karštu vandeniu, palaikomi dešimt minučių, pridedama citrinos griežinėlių. Tačiau keli papildomi žingsniai apsaugo ilgalaikę sveikatą.

Pirma — negerkite su citrina ilgiau nei penkiolika minučių. Kuo trumpesnis kontaktas su dantimis — tuo mažiau emalio ardo.

Antra — po citrinos vandens praskalaukite burną paprastu vandeniu. Ne valykite dantų iš karto — suminkštėjęs emalis dar jautresnis trinčiai.

Trečia — naudokite šiaudelį. Skamba smulkmeniškai, bet šiaudelis nukreipia skystį pro dantis, o ne ant jų.

Ketvirta — jei norite sodresnio skonio, verčiau dėkite daugiau mėtų, o ne daugiau citrinos. Aromatas stiprėja, o rūgštingumo rizika nesikeičia.

Be cukraus — ir vis tiek skanu

Daugumai žmonių mėtų ir citrinų vandeniui nereikia pridėtinio cukraus. Pakankamas mėtų kiekis ir viena citrinos riekelė suteikia aromato, kuris patenkina be saldumo. Trumpesnis mirkymas — lengvesnis skonis. Ilgesnis — daugiau intensyvumo.

Atšaldymas ledu sušvelnina rūgštumą ir padaro gėrimą malonesnį karštu oru. O kas nori kažko kitokio — gali pabandyti mėtą su agurku ar imbieru vietoj citrinos. Gaivumas lieka, o rizika dantims — sumažėja.

Šį vakarą — paimkite šiaudelį ir perpus sumažinkite citrinos kiekį savo stiklinėje. Dantys to nepajus iš karto. Bet po metų — pajusite patys.