Neurologė, trisdešimt metų tyrusi smegenų reakcijas, kartą pasakė savo studentams tokį dalyką: „Jei galėčiau išrašyti receptą juokui – pusė mano pacientų nebereikalautų vaistų.” Auditorijoje nusijuokė. Ji – ne.
Nes ji kalbėjo rimtai. Ir mokslas jai pritaria labiau, nei daugelis tikisi.
Kas nutinka kūne per tas kelias sekundes
Kai žmogus nuoširdžiai nusijuokia, organizme per kelias sekundes paleidžiama grandininė reakcija. Kortizolio – pagrindinio streso hormono – lygis krenta. Imuninės ląstelės suaktyvėja. Antikūnų gamyba pakyla.
Ir visa tai – ne po valandos juoko terapijos, o po kelių minučių tikro juoko.
Tuo pat metu smegenys išskiria endorfinus – natūralius skausmą malšinančius junginius, kurie prisijungia prie tų pačių receptorių kaip opioidiniai vaistai. Skausmo specialistas, dešimt metų dirbantis su lėtinio skausmo pacientais, pastebi: „Tie, kurie reguliariai juokiasi, rečiau prašo padidinti vaistų dozę. Ne todėl, kad skausmas dingsta – o todėl, kad smegenys jį suvokia kitaip.”
Širdis, kuri „sportuoja” be sporto salės
Čia prasideda netikėčiausia dalis. Juoko metu širdis trumpam padidina ritmą, kraujagyslės išsiplečia, kraujo spaudimas po to nukrenta žemiau pradinio lygio. Diafragma ir plaučiai dirba taip intensyviai, kad mokslininkai juoką prilygina lengvai kardiotreniruotei.
Kardiologė, penkiolika metų tirianti širdies ligų prevenciją, pažymi: „Reguliariai besijuokiantys žmonės turi geresnę kraujotaką ir mažesnę širdies ligų riziką. Ne vien dėl juoko – bet dėl viso mechanizmo grandinės, kurią jis paleidžia.”
Žmogui, kuris aštuonias valandas sėdi prie kompiuterio ir kvėpuoja paviršutiniškai, kelios minutės tikro juoko pakeičia deguonies balansą efektyviau nei trys gilūs įkvėpimai.
Kodėl po gero juoko ateina ramybė
Kiekvienas tai pajutęs – po tikro, gilaus juoko kūnas atsipalaiduoja taip, lyg būtum ką tik išlipęs iš vonios. Tai ne iliuzija. Juoko metu pilvo raumenys, diafragma ir pečiai intensyviai susitraukia, o kai juokas baigiasi – prasideda gilus atsipalaidavimas.
Parasimpatinė nervų sistema perima valdymą. Raumenys tampa minkštesni nei buvo prieš juoką. Žmonės dažnai sako: „Pasijutau fiziškai lengvesnis.” Ir jie teisūs – tai fiziologija, ne vaizduotė.
Smegenys, kurios pradeda veikti kitaip
Juokas keičia ne tik kūną – jis keičia mąstymą. Dopaminas ir serotoninas, išsiskiriantys juoko metu, stiprina sinapsių ryšius ir pagerina atminties kodavimą. Paprasčiau tariant – po juoko žmogus geriau prisimena ir kūrybiškiau mąsto.
Psichologė, tyrinėjanti kūrybiškumą darbo aplinkoje, pastebi dėsningumą: „Komandos, kuriose daugiau juokiamasi, generuoja daugiau originalių idėjų. Ne todėl, kad juokas daro protingesniais – o todėl, kad jis sumažina baimės centro aktyvumą smegenyse. Kai nebebijai suklysti, pradedi galvoti laisviau.”
Skaičius, kuris verčia susimąstyti
Vaikas per dieną juokiasi apie du šimtus kartų. Suaugęs žmogus – aštuoniolika. Šis skirtumas nėra tik statistika – tai signalas. Su amžiumi žmonės pradeda prioritetizuoti rimtumą, produktyvumą, emocinę kontrolę. Juokas ima atrodyti kaip prabanga arba nerimtumas.
Bet tyrimai rodo priešingai: žmonės, kurie sąmoningai ieško humoro – žiūri juokingas laidas, leidžia laiką su linksmais draugais, nesibijo pasijuokti iš savęs – turi stipresnę imuninę sistemą, rečiau serga depresija ir greičiau atsigauna po streso.
Ir tam nereikia didelių pastangų. Užtenka mažų, reguliarių dozių. Net šypsena – dar ne juokas – jau paleidžia dalį tų pačių mechanizmų.
Gera žinia ta, kad juokas yra vienintelis „vaistas”, kurio nereikia pirkti vaistinėje, kuris neturi šalutinio poveikio ir kurio dozės negalima viršyti. Blogiausia, kas gali nutikti – pajusite, kad diena pasidarė šiek tiek lengvesnė.
