Kiek kainuoja buteliukas farmacinio amoniako vaistinėje? Apie du eurus. Kiek reikia vienai lysvei? Valgomojo šaukšto. Kiek laiko praeina, kol augalai sureaguoja? Savaitė. Lapai pažaliuoja, daigai pasitiesinėja, augimas pagreitėja akivaizdžiai. Atrodo kaip stebuklas. Bet tai ne stebuklas — tai azotas. Ir jis turi griežtas ribas.
Kodėl amoniakas veikia
Augalams azotas — kaip deguonis žmogui. Be jo nesusidaro chlorofilas, nesintezuojami baltymai, nestatomos naujos ląstelės. Kai dirvoje azoto trūksta — lapai pageltsta, augimas sustoja, derlius menksta.
Farmacinis amoniakas (10 procentų tirpalas) yra viena greičiausių azoto formų, kurią augalas gali pasisavinti. Šaknys gauna azotą beveik iš karto — ne po savaitės, kaip iš granuliuotų trąšų, o per kelias valandas.
Todėl efektas toks greitas ir matomas. Lapai pažaliuoja ne todėl, kad vyksta stebuklas, o todėl, kad chlorofilas pagaliau gauna medžiagą, kurios jam trūko.
Dozės pagal augalus
Per daug amoniako — ir šaknys dega. Per mažai — efekto nėra. Dozė turi būti tiksli.
Svogūnams ir česnakams: valgomasis šaukštas į 10 litrų vandens. Laistyti pagrindą, ne lapus. Kartą per dvi savaites vegetacijos pradžioje.
Agurkams šiltnamyje: pusė arbatinio šaukštelio į 5 litrus. Agurkų šaknys jautrios — per stiprus tirpalas juos nualina vietoj to, kad sustiprintų.
Rožėms ir dekoratyviniams krūmams: arbatinis šaukštelis į 5 litrus. Kartą per mėnesį pavasarį ir ankstyvą vasarą.
Pomidorams: valgomasis šaukštas į 10 litrų. Naudoti tik vegetacijos pradžioje — kai pomidorai pradeda mezgti vaisius, azoto perteklius skatina lapų augimą derliaus sąskaita. Braškėms ir žemuogėms: arbatinis šaukštelis į 10 litrų. Laistyti tik prieš žydėjimą, ne vėliau — kitaip uogos bus vandeningos ir be skonio.
Kada ir kaip naudoti saugiai
Rytas arba vakaras. Niekada — vidurdienį. Saulės kaitinama, amoniako molekulės virsta dujomis, kurios gali nudeginti lapus ir dirginti žmogaus kvėpavimo takus.
Prieš laistymą dirva turi būti drėgna. Sausas gruntas neįsisavina tirpalo tolygiai — vienos vietos gauna per daug, kitos — nieko.
Piltis ant žemės, ne ant lapų. Laistytuvu arba purkštuvu — lėtai, tolygiai, palei augalo pagrindą.
Ir svarbiausia — dirbti lauke arba atvirame šiltnamyje. Amoniako garai uždaroje patalpoje yra kenksmingi. Pirštinės ant rankų. Jei tirpalas patenka ant odos — nuskalauti vandeniu.
Ko amoniakas negali
Ir čia ta riba, apie kurią mažai kas kalba.
Amoniakas duoda tik azotą. Augalui reikia dar kalio, fosforo, kalcio, magnio ir dešimčių mikroelementų. Vien azotas — tai lyg maitinti žmogų tik duona. Kažkuriam laikui užteks, bet ilgainiui atsiras trūkumų.
Kai augalas pradeda žydėti ir megzti vaisius — jam reikia kalio. Amoniakas čia bejėgis. Todėl patyrę daržininkai po amoniako etapo pereina prie kalio trąšų arba medienos pelenų — puodelį pelenų vienam kvadratiniam metrui lysvės.
Amoniakas — greitoji pagalba. Ne pilnavertė mityba. Kas tai supranta — gauna rezultatą. Kas naudoja kaip vienintelę trąšą — greitai pamato, kad augalai auga žali, gražūs, bet tuščiai — be žiedų, be vaisių, be derliaus. Azoto perteklius stumia augalą auginti lapus vietoj to, kad megztų vaisius. Ir kuo daugiau pilsi — tuo mažiau sulauksi kibire.
Vienas šaukštas. Vienas kibiras. Viena savaitė. Tačiau po to — pelenai, komposas ir balansas.
