Penktadienį dar šildė keturiolika laipsnių – galėjai eiti be striukės. Vakar termometras rodė šešis. Aštuoni laipsniai per vieną parą – ir viskas, ką pavasaris žadėjo, staiga sustojo.
Šįryt pažvelgiau pro langą – šlapdriba maišosi su lietumi, vėjas pučia taip, kad medžiai lenkiasi. Balandžio dvidešimt septintoji – o atrodo kaip kovo pradžia.
Klimatologas Gintautas Stankūnavičius iš Vilniaus universiteto paaiškino, kas nutiko: „Iš šiaurės atėjo šaltos oro masės. Šiauriniai, šiaurės vakariniai srautai atnešė drėgną, vėsų orą su mišriais krituliais – lietus maišosi su šlapdriba, šiaurės rytuose jau kris snaigės ir ledo kruopos.”
Šalčiausios dienos – būtent dabar
Tai, kas vyksta šiandien, yra tik pradžia. Šalčiausias laikotarpis tęsis iki balandžio trisdešimtos. Dienomis temperatūra svyruos tarp keturių ir aštuonių laipsnių, naktimis – apie nulį, vietomis iki minus dviejų trijų.
„Balandžio mėnesį tai nieko neįprasto,” – ramino klimatologas. – „Sniegas balandį iškrenta beveik kasmet. Bet žmonės jau buvo pripratę prie saulės ir šilumos – todėl šokas didesnis nei pats atšalimas.”
Ir jis teisus – šis pavasaris iki balandžio dvidešimt antros buvo vidutiniškai šiltas, labai saulėtas ir labai sausas. Saulės valandų norma viršyta šešiasdešimčia procentų. Žemė pradėjo džiūti, žmonės Žemaitijoje jau skundėsi, kad sunku dirbti žemę.
Vėjas, kuris keičia viską
Problema ne tik temperatūra. Vėjo gūsiai šiandien siekia penkiolika metrų per sekundę – o tai reiškia, kad juntamoji temperatūra dar mažesnė nei rodo termometras.
„Pažvelgę į termometrus lauke, kelis laipsnius šaltuko pridėkite,” – perspėjo sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. – „Jei lauke rodo šešis – su vėju jausi kaip du tris.”
Artimiausiomis dienomis staigiu atšilimu kol kas „nekvepia” – todėl sinoptikai pataria neskubėti su šildymo sezono užbaigimu. Kol saulė šviečia – namus dar prišildo. Bet jei debesų bus daugiau – kambariai atšals greitai.
Ką daryti šią savaitę
Kas turėjo sodinti – palaukite. Dirvos paviršiuje prognozuojamos šalnos, ypač žemesnėse vietose – nuo nulio iki minus trijų. Daigams tai mirtinas smūgis.
Kas jau buvo išjungę šildymą – įjunkite atgal. Naktys bus šaltos, ir namai, kurie per dieną nebeprišyla nuo saulės, atšals iki rūsio temperatūros.
Kas planuoja dienas lauke – apsivilkite taip, lyg būtų kovo pradžia, ne balandžio pabaiga. Vėjas ir drėgmė kartu sukuria tokį žvarbumą, kurio lengva striukė nebelaiko.
Augalai ir gėlės – kas gelbsti nuo šalnos
Kas jau buvo išnešęs vazoninę gėlę į balkoną ar terasą – neškit atgal į vidų. Naktinė temperatūra apie nulį daugumai kambarinių augalų reiškia stresą, iš kurio jie gali neatsigauti.
Lauke jau pražydusias tulpes, narcizus ir hiacintus galima pridengti agrotekstile arba net senu paklodu – svarbu, kad medžiaga neliestų žiedų tiesiogiai, o būtų pakelta ant kuolelių kaip palapinė. Kitaip drėgmė nuo audinio nusės ant žiedlapių ir sušals.
Daigus, kurie jau buvo persodinti į lysvę – pridenkite plastiko buteliais su nupjautu dugnu arba agrotekstilės tuneliu. Pomidorai, paprikos, cukinijos – visa tai neatlaikys minus dviejų naktį.
Vaismedžių žiedams ši šalna ypač pavojinga. Kas turi obelų ar vyšnių, kurios jau pražydo – galima vakare palaistyti dirvą aplink kamieną. Drėgna žemė laiko šilumą geriau nei sausa ir gali apsaugoti šaknis nuo staigaus atvėsimo. Bet pačius žiedus nuo šalnos apsaugoti sunku – čia jau likimo klausimas.
Klimatologas pridūrė dar vieną mintį, kuri liko galvoje: „Šie orų pokyčiai darosi vis staigensni. Prieš trisdešimt metų temperatūra per parą retai šokdavo daugiau nei tris keturis laipsnius. Dabar aštuoni – jau beveik norma. Klimatas keičiasi ne tik vidurkiais – jis keičiasi amplitudėmis.”
Kai kitą kartą pažvelgsite į savaitės prognozę ir matysite „+14″ šalia „+6″ – žinosite, kad tai ne klaida. Tai tiesiog nauja realybė.
