Perskaičiau straipsnį apie alaus kokybę ir padėjau bokalą ant stalo. Laboratorinės analizės rado alaus mėginiuose per- ir polifluoralkilines medžiagas – PFAS, kurias mokslininkai vadina „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis”. Jos nepūva, neiškrenta, neišsisklaido – ir kaupiasi organizme visam laikui.
Pirma mintis buvo – gal tai kažkoks vienas partijos brokas. Bet ne. Tyrimai parodė, kad problema sisteminė. Ir susijusi ne su pačiu alumi, o su vandeniu, iš kurio jis daromas.
Kodėl filtras nepadeda
Alų sudaro daugiau nei devyniasdešimt procentų vandens. Jei tas vanduo ateina iš savivaldybės tiekimo, kuriame yra PFAS – jie keliauja tiesiai į bokalą. O standartiniai alaus daryklų filtrai šių medžiagų nesustabdo.
PFAS molekulės yra tokios mažos ir tokios stabilios, kad prasiskverbia pro įprastus anglies filtrus ir atvirkštinio osmoso membranas. Anglies ir fluoro ryšiai, kurie daro jas „amžinas”, kartu daro jas beveik nefiltrujamas standartinėmis priemonėmis.
Draugas chemikas Andrius, su kuriuo apie tai kalbėjau, paaiškino paprastai: „Tie filtrai buvo sukurti kitokiems teršalams – didesniems, nestabilesniems. PFAS tiesiog praslystą pro viską, ką turi dauguma daryklų.”
Norint jas sustabdyti, reikia specializuotų technologijų – pažangių oksidacijos procesų arba specialių jonų mainų dervų. Tokią įrangą turi labai mažai gamyklų.
Ką PFAS daro organizme
Andrius pabrėžė vieną dalyką, kuris mane labiausiai neramino: šios medžiagos ne tik patenka – jos nesuyra ir nesišalina. Kaupiasi audiniuose, lieka ten dešimtmečius.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis PFAS poveikis gali būti susijęs su padidėjusia vėžio rizika, ypač kepenų ir inkstų audiniuose. Taip pat nustatyta, kad jos gali slopinti imuninę sistemą – tai reiškia silpnesnį atsparumą ligoms ir mažesnį vakcinų veiksmingumą. Trečia problema – hormonų pusiausvyros sutrikimai, nes PFAS trikdo endokrininės signalizacijos kelius. Kadangi alus geriamas reguliariai ir dideliais kiekiais, jis tampa vienu iš nuosekliausių PFAS patekimo kanalų – tyliu, bet pastoviu.
„Vienas bokalas nieko nepadarys,” – sakė Andrius. – „Bet jei geri reguliariai, metų metus – kiekiai kaupiasi. Ir niekas iš organizmo jų neišvalo.”
Ką galima padaryti
Andrius patarė keletą dalykų. Rinktis alų iš regionų, kuriuose taikomi griežtesni vandens kokybės standartai. Namuose galima įsirengti vandens filtravimo sistemą, sertifikuotą būtent PFAS šalinimui – ne bet kokį filtrą, o tokį, kuris konkrečiai skirtas šioms medžiagoms.
Galima tiesiog įvairinti gėrimų pasirinkimą, kad nesikaupdavo nuolat iš vieno šaltinio. Ir stebėti reguliavimo naujienas – PFAS ribos keičiasi, ir kai kurios daryklos jau investuoja į pažangesnį vandens valymą.
Bokalą tą vakarą vis dėlto pabaigiau. Bet kitą kartą prieš pirkdamas pažvelgiau, iš kur tas alus – ir iš kur jo vanduo. Jei kažką geriame kiekvieną savaitę, metų metus – bent jau verta žinoti, kas ten yra ir kur tai keliauja.
