Sumuštinis pasvyra. Krenta. Sviestu žemyn — kaip visada. Ranka pakyla anksčiau negu mintis. „Penkios sekundės!” — sušunka vaikas nuo kito stalo galo, ir sumuštinis jau vėl lėkštėje. Visi juokiasi. Visi žino taisyklę. Ir beveik visi ja tiki.
Mokslininkai taip pat žinojo. Todėl padarė tai, ko nedaro niekas prie pietų stalo: numetė maistą ant grindų, pakėlė ir suskaičiavo, kiek bakterijų persikėlė. Rezultatas — ne guodžiantis. Bet įdomesnis, nei atrodo.
Skaičiai, kurie pakeičia požiūrį
Rutgerso universiteto tyrėjai bandė keturis produktus ant keturių paviršių, esant skirtingam sąlyčio laikui — nuo mažiau nei sekundės iki pusės minutės. Rezultatas: bakterijos ant maisto persikelia greičiau nei per vieną sekundę. Ne per penkias. Per vieną. Ir tai — išmatuota laboratorijoje, ne spėjama prie stalo.
Didžiausias pralaimėtojas — arbūzas. Tam tikromis sąlygomis ant jo persikėlė net 97 % paviršiuje buvusių bakterijų. Balta duona ir sviestu patepta duona užėmė vidurį. Mažiausiai surinko guminukai — bet ir jų rodiklis siekė apie 62 %.
Kitaip tariant, net „geriausiu” atveju daugiau nei pusė bakterijų atsidūrė ant maisto. Per akimirką. Penkios sekundės čia nieko nelemia — jos tik suteikia laiko sumuštiniui surinkti dar daugiau.
Įdomiausia, kad ilgesnis sąlytis vis dėlto turėjo reikšmės — kuo ilgiau maistas gulėjo, tuo daugiau bakterijų surinko. Tačiau pradinis šuolis įvyksta per pirmą akimirką, o toliau kiekis auga lėtai. Tai reiškia, kad skirtumas tarp vienos ir penkių sekundžių yra, bet jis niekaip nepaverčia užteršto maisto švariu. Taisyklė maišo du dalykus: „mažiau” ir „saugu”.
Kodėl drėgmė svarbesnė už laiką
Lemiamas veiksnys ne sekundės, o vanduo. Bakterijoms reikia drėgmės, kad prisitvirtintų, o drėgnas maisto paviršius joms yra tiltas. Arbūzo riekė — beveik tik vanduo. Todėl ji surenka viską, ką paliečia.
„Žmonės įsivaizduoja, kad bakterijos kažkur ropoja ir joms reikia laiko pasiekti maistą,” — paaiškino mikrobiologė, su kuria aptarėme tyrimą. — „Iš tiesų jos jau ten. Sąlytis — ir pernešimas įvyko. Laikas tik šiek tiek padidina kiekį.”
Sausas, lygus produktas — sausainis, riešutas, džiūvėsis — surenka mažiau. Jo paviršius bakterijoms neturi ko pasiūlyti: nėra drėgmės, nėra prie ko prilipti. Būtent todėl prie stalo tai, kas atrodo „patikrinta praktika”, iš tiesų yra tik atsitiktinumas — dažniausiai krenta sausi produktai, o ne arbūzo riekės. Bet nėra produkto, kurį laikas apsaugotų.
Grindys irgi turi nuomonę
Čia tyrimas pateikė netikėtą posūkį. Daugiausia bakterijų maistui atidavė nerūdijantis plienas ir glazūruotos plytelės. Laminatas — vidutiniškai. O mažiausiai — kilimas.
Priežastis — sąlyčio plotas. Lygus, neporėtas paviršius visu plotu prisiglaudžia prie maisto ir atiduoda, ką turi. Kilimo pluoštai mikroorganizmus sulaiko savyje, todėl tiesioginis pernešimas mažesnis. Maistas liečia tik pluoštų viršūnes, o ne visą paviršių.
Tai nereiškia, kad nuo kilimo valgyti saugu. Tai reiškia, kad virtuvės plytelės, kurios atrodo švariausios, bakterijoms persikelti yra palankiausios. Paradoksas, kurį verta prisiminti kitą kartą, kai sausainis nukris „ant švarių grindų”.
„Švarios grindys — tai grindys, ant kurių mažai bakterijų,” — pridūrė mikrobiologė. — „Ne grindys, kurios blizga. Tai du skirtingi dalykai.”
Kada išmesti be diskusijų
Yra situacijų, kuriose klausimas net nekyla.
Jei grindys akivaizdžiai nešvarios, šlapios, lipnios ar nuolat mindomos — išmesti. Jei maistas drėgnas, porėtas arba skirtas valgyti be terminio apdorojimo — išmesti. Jei jį valgys mažas vaikas, vyresnio amžiaus žmogus, nėščioji ar žmogus, kurio imunitetas nusilpęs — išmesti. Čia rizika neverta nei sumuštinio, nei saldainio.
Verta suprasti ir kitą pusę: ne kiekviena bakterija yra pavojinga, ir ne kiekvienas kiekis sukelia ligą. Dauguma mikroorganizmų ant namų grindų — nekenksmingi. Problema ta, kad plika akimi nematyti, kurie ten gyvena šiandien. Todėl mokslininkai kalba ne apie tikrą susirgimą, o apie riziką, kurios galima išvengti.
Jei sausas sausainis nukrito ant sausų, ką tik išplautų virtuvės grindų ir jį valgysite jūs, sveikas suaugęs žmogus — rizika maža. Bet ne dėl penkių sekundžių. Dėl to, kad ant grindų tiesiog nebuvo ko persikelti.
Patikrinkite save
Greitas testas, kurį galite atlikti mintyse, kol maistas dar guli ant grindų.
Kas nukrito — drėgna ar sausa? Kur nukrito — plytelės, laminatas, kilimas? Kas ten vaikšto — tik jūs šlepetėmis ar ir šuo iš kiemo? Kas valgys — jūs ar vaikas?
Jei bent du atsakymai nepalankūs — šiukšliadėžė. Jei visi palankūs — galite valgyti, bet jau žinodami, kad penkios sekundės čia niekuo dėtos. Laikas jums nepadėjo. Padėjo sausos grindys ir sausas maistas.
Taisyklė lieka gyva, nes ji patogi. Ji leidžia nesijausti kvailai pakeliant sausainį nuo grindų, o vaikams duoda žaidimo taisyklę, kurios jie laikosi uoliau nei bet kurios kitos. Ne todėl, kad teisinga. O kaip jūs — pakeliate ir valgote, ar vis dėlto išmetate?
