Daugelis lietuvių vasarą renka žoleles: mėtas, ramunėles, liepžiedžius, čiobrelius, jonažoles ar aviečių lapus. Išdžiovinta žolelių atsarga atrodo kaip tikras lobis žiemai. Tačiau dažnai nutinka taip, kad dalis žolelių lieka nesuvartota ir spintelėje išstovi metus ar dvejus. Ar iš jų dar galima virti arbatą? Atsakymas priklauso nuo to, kokia tai žolelė ir kaip ji buvo laikoma.
Kiek laiko išsilaiko džiovintos žolelės
Džiovintos žolelės iš esmės negenda taip, kaip šviežias maistas. Tačiau laikui bėgant jos praranda aromatą, spalvą ir naudingąsias medžiagas. Žolininkai ir specialistai dažniausiai nurodo tokias gaires:
Žiedai ir lapai (ramunėlės, liepžiedžiai, mėtos, melisos, aviečių lapai) geriausi pirmus metus. Po to jų kokybė pastebimai krenta.
Žolės (čiobreliai, jonažolės, kraujažolės) taip pat geriausios per pirmus metus, nors kai kurios išlaiko kvapą kiek ilgiau.
Šaknys, žievė ir sėklos (pavyzdžiui, valerijonų šaknys ar ąžuolo žievė) yra tvirtesnės ir gali būti tinkamos 2–3 metus.
Taigi pernai rinktos mėtos dar gali būti visai tinkamos, bet užpernykščiai liepžiedžiai greičiausiai jau bus praradę daugumą to, dėl ko juos rinkote.
Kuo smulkiau žolelės susmulkintos, tuo greičiau jos praranda aromatą. Todėl visus lapus ir žiedus verta laikyti nesmulkintus ir trupinti tik prieš pat plikant.
Kas nutinka su senomis žolelėmis
Didžiausias pokytis vyksta su eteriniais aliejais. Būtent jie suteikia mėtoms, čiobreliams ar melisoms nepakartojamą kvapą ir dalį naudingųjų savybių. Laikui bėgant eteriniai aliejai išgaruoja ir oksiduojasi. Todėl sena mėtų arbata dažnai būna tiesiog šiltas, šiek tiek žolinis vanduo.
Taip pat skyla kai kurie antioksidantai ir kitos jautrios medžiagos. Arbata tampa silpnesnė, o jos poveikis menkesnis. Tačiau tai nereiškia, kad ji tampa kenksminga.
Kada žolelių tikrai negalima naudoti
Daug svarbiau už amžių yra tai, kaip žolelės buvo laikomos. Jei jos buvo laikomos drėgnoje vietoje, jose gali atsirasti pelėsių. Pelėsiai gali gaminti toksinų, todėl tokių žolelių naudoti negalima, net jei pelėsis matyti tik vienoje vietoje.
Žolelių geriau nenaudoti, jei:
Matosi pelėsis. Balti, pilki, žalsvi ar juodi pūkeliai, dėmės ar apnašos.
Kvapas pasikeitė. Jei žolelės kvepia ne žolelėmis, o drėgme, rūsiu, supuvusiais lapais ar jokio kvapo visai nebeturi.
Žolelės sulipusios ar drėgnos. Gerai išdžiovintos žolelės yra trapios ir lengvai trupa.
Atsirado vabzdžių. Smulkūs vabaliukai, kandys ar jų lervos yra aiškus ženklas atsikratyti atsargos.
Spalva labai pasikeitė. Jei ryškiai žalios mėtos tapo rudos, o geltonos ramunėlės pilkos, jų vertė jau labai sumažėjusi.
Paprastas testas
Patrinkite žiupsnelį žolelių tarp pirštų ir pauostykite. Jei kvapas ryškus ir būdingas tai žolelei, jas dar galima naudoti. Jei kvapo beveik nėra, arbata bus silpna, bet jei žolelės sausos ir be pelėsių, kenksminga ji nebus. Tiesiog naudokite daugiau žolelių vienam puodeliui arba sumaišykite su šviežesnėmis.
Kaip laikyti žoleles, kad išsilaikytų ilgiau
Sausai. Prieš sudėdami žoleles saugoti įsitikinkite, kad jos visiškai išdžiūvusios. Tai pagrindinė pelėsių prevencijos taisyklė.
Tamsiai. Šviesa greitai naikina spalvą ir naudingąsias medžiagas. Geriausia laikyti tamsaus stiklo stiklainiuose arba spintelėje.
Sandariai. Stiklainiai su dangteliais saugo nuo drėgmės, kvapų ir vabzdžių. Popieriniai maišeliai tinka, jei laikoma sausoje vietoje.
Atskirai. Kiekvieną žolelę laikykite atskirame inde. Taip kvapai nesusimaišys, o sugedusi viena atsarga nesugadins kitų.
Su etikete. Užrašykite žolelės pavadinimą ir surinkimo metus. Po metų nebereikės spėlioti.
Ne prie viryklės. Šiluma ir garai iš virtuvės greitina žolelių senėjimą.
Kaip užplikyti, kad iš žolelių gautumėte daugiausia
Net ir geros žolelės gali duoti silpną arbatą, jei jos užplikytos netinkamai. Žiedams ir lapams paprastai užtenka karšto, bet ne verdančio vandens, apie 90 °C. Puodelį ar arbatinuką būtinai uždenkite lėkštele ar dangteliu. Taip eteriniai aliejai neišgaruoja su garais, o lieka arbatoje. Leiskite pritraukti 5–10 minučių. Šaknims ir žievei dažniau reikia ne užplikymo, o virinimo kelias minutes ant silpnos ugnies.
Ką daryti su senomis žolelėmis
Jei žolelės sausos ir nesupelijusios, bet jau praradusios aromatą, jų nebūtina išmesti į šiukšlių dėžę. Jas galima panaudoti vonelėms, kojų vonelėms, natūraliems kvapų maišeliams spintoje ar įmaišyti į kompostą. Tačiau supelijusias žoleles geriausia išmesti.
Atsargiau su stipriomis žolelėmis
Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, jonažolė, gali sąveikauti su vaistais. Jei vartojate vaistų, prieš reguliariai gerdami bet kokią vaistažolių arbatą, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Tai galioja tiek naujoms, tiek senoms žolelėms.
Šviežumas yra pusė naudos
Pernai rinktos žolelės dar dažnai tinka, ypač jei jos buvo laikomos tinkamai. Tačiau geriausia rinkti tiek, kiek suvartosite per metus, ir kasmet atnaujinti atsargas. Tada žiemos vakarų arbata bus ne tik šilta, bet ir kvapni bei naudinga.
