Oda keičiasi ne tik nuo kremų ir serumų. Ją veikia mityba, miegas, saulė ir kasdieniai pasirinkimai, kurių dažnai net nepastebime. Tarp gėrimų, kuriuos mėgsta minėti kalbėdami apie gražesnę odą, išsiskiria žalioji arbata. Joje esantys polifenolai, ypač epigalokatechino galatas (trumpai EGCG), pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Bet prieš pradedant gerti po tris puodelius, verta žinoti, ką ji gali, o ko ne.
Kodėl odai kenkia oksidacinis stresas
Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas ir kartu barjeras, saugantis nuo aplinkos poveikio. Tarša, saulės spinduliai ir kiti išoriniai veiksniai skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Prie odos senėjimo prisideda ir genetika, ir hormonų pokyčiai.
Laisvieji radikalai gali pažeisti kolageną ir elastiną, todėl ilgainiui oda praranda stangrumą ir elastingumą. Žaliosios arbatos katechinai įdomūs tuo, kad padeda neutralizuoti dalį šių junginių. Tačiau tai nėra staigus ar gydomasis poveikis: gėrimas gali būti viena sveiko gyvenimo būdo dalių, bet ne vaistas.
Ką sako tyrimai (ir ko jie nesako)
Daugiausia duomenų apie EGCG ir odą gauta laboratorijose ir su gyvūnais. Vienoje apžvalgoje tiesiai pripažįstama, kad poveikis žmogaus odai tebėra menkai ištirtas. Naujesnėje apžvalgoje pažymima ir kita problema: gerdami EGCG organizmas pasisavina nedaug, todėl kosmetikos gamintojai bando jį „supakuoti“ į stabilesnes formas.
Todėl neverta tikėtis stebuklų iš vieno puodelio. Arbata gali būti nedidelis papildomas žingsnis, bet pagrindas yra kitur.
Ar arbata apsaugo nuo saulės
Ultravioletiniai spinduliai skatina uždegiminius procesus ir oksidacinę žalą. Katechinai gali padėti sušvelninti dalį šių reakcijų, todėl reguliariai geriama arbata siejama su geresne odos apsauga nuo aplinkos poveikio. Kai kurie duomenys rodo, kad jie gali šiek tiek padidinti UV dozę, reikalingą odos paraudimui sukelti.
Vis dėlto tai nereiškia, kad arbata veikia kaip apsauginis kremas. Todėl:
- Kasdien naudočiau plataus spektro kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis nei 30.
- Saulei esant aktyviausiai, laikyčiausi pavėsyje.
- Rinkčiausi odą dengiančius drabužius.
- Žaliąją arbatą laikyčiau tik papildomu pliusu, o ne apsauga nuo nudegimo.
Priešuždegiminis poveikis nėra gydymas
Katechinai gali padėti raminti uždegiminius procesus organizme, todėl arbata kartais minima kalbant apie odą, kuri nuolat susiduria su tarša ar saulės dirginimu. Tačiau arbatos nereikėtų laikyti jokios uždegiminės odos ligos gydymu. Jei bėrimas, niežėjimas ar sudirgimas nepraeina ilgai, verta kreiptis į gydytoją ar dermatologą.
Kiek gerti ir kaip rinktis
Praktiškas kiekis – 1–2 puodeliai per dieną. Įprastame, maždaug 240 ml puodelyje yra apie 25–50 mg kofeino, todėl jautresniems žmonėms ją geriau gerti ne vakare.
- Arbata be kofeino vis tiek išsaugo dalį naudingųjų polifenolų.
- Matcha gaminama iš sumaltų lapelių, todėl katechinų joje paprastai daugiau nei įprastoje plikomoje arbatoje.
- Paruoštuose matcha gėrimuose dažnai būna pridėto cukraus, todėl verta pažiūrėti į sudėtį.
- Atvėsusią arbatą galima įpilti į uogų kokteilį.
Jei skonis per kartus, galima pagerinti pieno lašeliu arba gerti atvėsintą. Svarbiausia nepaversti jos saldžiu desertiniu gėrimu.
O kas dedama ant odos
Atvėsę žaliosios arbatos pakeliai gali trumpam nuraminti paburkusią odą. Tačiau kosmetikoje su žaliąja arbata veiksmingumas priklauso nuo formulės, o EGCG yra nestabilus ir lengvai oksiduojasi. Todėl patikimiau žiūrėti į arbatą kaip į mitybos dalį, o ne kaip į vienintelę priežiūros priemonę.
Visa rutina svarbiau už vieną gėrimą
Odos būklę palaiko įvairių spalvų daržovės ir vaisiai, pakankamai skysčių, nerūkymas ir 7–9 valandos kokybiško miego. Pomidoruose esantis likopenas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, o vitaminas C reikalingas kolagenui gaminti. Vanduo padeda palaikyti odos drėgmę, bet nudegimo saulėje neišgydo. Rūkymas, priešingai, pažeidžia kolageną ir elastines skaidulas.
Kaip tai įtraukti į dieną be vargo
Paprasčiausia vieną iš kavos puodelių pakeisti žaliąja arbata, pavyzdžiui, rytą ar po pietų. Vasarą atvėsusią arbatą galima pilti į ledus su citrinos riekele, o žiemą gerti šiltą su šiek tiek medaus ar be jo. Jei mėgstate matcha, ją plakite su vandeniu ar nesaldintu augaliniu gėrimu ir ragaukite prieš dėdami saldiklį. Tada gėrimas lieka kasdienio įpročio dalimi, o ne desertu.
Dar vienas patarimas: nuolat gerti vieną ir tą patį gėrimą nebūtina. Žaliąją arbatą verta keisti su žolelių arbatomis ir paprastu vandeniu, kad skystis per dieną būtų įvairesnis.
Ko nedaryčiau
- Negerčiau žaliosios arbatos vietoje kremo nuo saulės.
- Negerčiau daugiau nei kelių puodelių tikėdamasis greitesnio rezultato.
- Nepirkčiau brangaus gėrimo „odai“ nepasižiūrėjęs, ar jame nėra daug cukraus.
Žalioji arbata odai gali tapti paprastu kasdienės mitybos papildymu, tačiau geriausias rezultatas priklauso nuo visumos: apsaugos nuo saulės, įvairaus maisto, gero miego ir žalingų veiksnių vengimo.
Šaltiniai: Beneficial Effects of Epigallocatechin Gallate in Preventing Skin Photoaging: A Review (Molecules, 2024), Green tea polyphenolic antioxidants and skin photoprotection (Int J Oncol, 2001), Green tea and skin cancer: photoimmunology, angiogenesis and DNA repair (J Nutr Biochem, 2007).
