Kai sode jau beveik nieko neliko, kai kurie krūmai ir medžiai tik dabar atrodo gražiausiai. Ryškiai raudonos erškėtuogės, oranžiniai šaltalankiai, kekės šermukšnių – tai ne tik rudens dekoracija. Šios uogos nuo seno džiovintos žiemai, ir ne be priežasties: kai kurios iš jų pagal vitamino C kiekį lenkia net citrusinius vaisius.
Kiek vitamino C iš tiesų yra
Tikslūs skaičiai priklauso nuo veislės, augimo vietos ir to, kada uogos nuskintos, tačiau bendras vaizdas aiškus:
- erškėtuogės – tikros rekordininkės. JAV žemės ūkio departamento maisto sudėties duomenų bazėje laukinių erškėtuogių vitamino C kiekis siekia daugiau nei 400 mg 100 gramų, o kai kurių rūšių – dar daugiau;
- šaltalankiai dažniausiai turi nuo 100 iki kelių šimtų miligramų 100 gramų, be to, juose gausu karotinoidų ir vitamino E;
- šermukšniai vitamino C turi kuklesnį, bet vis tiek nemenką kiekį – apytiksliai kaip citrina.
Palyginimui: Europos maisto saugos tarnyba suaugusiam vyrui rekomenduoja apie 110 mg, moteriai – apie 95 mg vitamino C per dieną. Vadinasi, net sauja šaltalankių ar puodelis tinkamai paruoštos erškėtuogių arbatos gali reikšmingai prisidėti prie dienos normos.
Kur slypi spąstai
Vitaminas C – vienas jautriausių vitaminų. Jis nyksta nuo karščio, šviesos, deguonies ir ilgo laikymo. Todėl nuo to, kaip uogas paruošite, priklauso, kiek naudos jose liks žiemą.
Kaip džiovinti, kad nauda neišgaruotų
- Neskubinkite proceso aukšta temperatūra. Džiovinkite ne aukštesnėje nei 50–60 °C temperatūroje – specialioje džiovyklėje arba orkaitėje pravertomis durelėmis.
- Saugokite nuo saulės. Džiovinti ant palangės tiesioginėje saulėje patogu, bet vitaminui tai nepalanku.
- Laikykite sandariai. Išdžiūvusias uogas supilkite į stiklainį, uždarykite ir laikykite tamsioje, vėsioje vietoje.
- Neperlaikykite. Džiovintas uogas geriausia suvartoti iki kito derliaus.
Erškėtuogių arbata: dažniausia klaida
Daugelis erškėtuoges verda. Tačiau ilgai verdant didelė dalis vitamino C suyra. Geriau sutrintas ar perpjautas džiovintas erškėtuoges užpilti apie 80 °C vandeniu ir palikti kelias valandas termose.
Svarbi smulkmena: erškėtuogių viduje yra smulkių plaukelių, kurie gali dirginti gerklę ir virškinamąjį traktą. Arbatą būtinai perkoškite per tankų sietelį ar marlę.
Šermukšniai – tik po šalnų arba virti
Žali, ką tik nuskinti šermukšniai yra kartūs ir rūgštūs. Juose esanti parasorbo rūgštis didesniais kiekiais gali dirginti skrandį. Termiškai apdorojant ji suyra, todėl šermukšniai tradiciškai naudojami uogienėms, sirupams ar trauktinėms, o ne valgomi saujomis. Po šalnų jie tampa švelnesnio skonio – dar ir todėl senoliai juos skindavo vėlai.
Šaltalankius geriausia šaldyti
Šaltalankius sunku nuskinti nesutraiškius, todėl daugelis sodininkų nukerpa ištisas šakeles ir užšaldo. Sušalusias uogas lengva nubraukti. Šaldymas vitaminą C išsaugo geriau nei ilgas virimas. Iš atšildytų uogų galima pasigaminti tyrės, kurią verta dėti į košę, jogurtą ar arbatą, kai ši šiek tiek atvėsta.
Ką verta prisiminti
Rudens uogos nėra stebuklingas vaistas, bet tai puikus, vietinis ir pigus būdas žiemą įvairinti mitybą. Jei turite erškėčių krūmą, šaltalankį ar šermukšnį – dabar pats metas pasinaudoti jų derliumi. Tik nepamirškite: kuo mažiau karščio ir šviesos, tuo daugiau naudos liks puodelyje.
Kada ir kaip skinti
Erškėtuoges geriausia skinti, kai jos visiškai nusidažo, bet dar nesuminkštėja. Peršalusios ir suminkštėjusios uogos skanesnės, tačiau sunkiau džiovinamos ir greičiau pelija. Skinkite sausą dieną, kad uogos nebūtų drėgnos – drėgmė džiovinant skatina pelėsį.
Šaltalankiai būna sunokę, kai uogos tampa ryškiai oranžinės ir lengvai atsiskiria. Skinant verta mūvėti pirštines – šakos dygios.
Šermukšnius galima skinti ištisomis kekėmis. Jei sode jų nėra, nerinkite uogų prie judrių gatvių ar kelių – ten jos kaupia dulkes ir taršą.
Paprasta šaltalankių tyrė žiemai
Atšildytas šaltalankių uogas sutrinkite trintuvu ir pertrinkite per sietelį, kad neliktų sėklų ir odelių. Tyrę galima šiek tiek pasaldinti medumi ir supilstyti į ledo kubelių formeles. Užšaldytus kubelius sudėkite į maišelį. Žiemą vieną kubelį galėsite įmesti į šiltą (ne karštą) arbatą, avižinę košę ar natūralų jogurtą. Taip vitaminas C patirs kuo mažiau karščio.
Kas dar slypi šiose uogose
Vitaminas C – ne vienintelė jų vertybė. Šaltalankiuose yra karotinoidų ir vitamino E, erškėtuogėse – polifenolių ir skaidulų, o šermukšniuose – karotinoidų, suteikiančių jiems oranžinę spalvą. Todėl net ir prarasdamos dalį vitamino C džiovinimo metu, šios uogos lieka vertingu žiemos mitybos papildymu, kurio nereikia vežti iš toli.
Jei uogų turite daug, dalį džiovinkite, dalį šaldykite – taip žiemą turėsite ir arbatai, ir košei skirtų atsargų.
Šaltiniai: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) – vitamino C referencinės vertės, JAV žemės ūkio departamento maisto sudėties duomenų bazė „FoodData Central“.
