Ji paėmė skiltelę. Apsuko tarp pirštų. Padėjo į kitą indą. Net nepažvelgusi į mane. Antra skiltelė — tie patys judesiai. Trečia. Dešimta. Kai kurias ji tiesiog numesdavo į šalį, vos pajutusi jų formą.
Aldona česnakus augina daugiau nei trisdešimt metų ir kasmet parduoda sėklinius. Pas ją buvau užsukęs jau trečią kartą, bet tik tada pagaliau pastebėjau, ką ji daro.
— Kodėl šitos ne? — paklausiau, rodydamas į atmestųjų indą.
— Pažiūrėk, — ji pakėlė ilgą, siaurą skiltelę. — Kaip kolona. Su tokia nieko gero nesulauksi.
Aš sodindavau viską iš eilės. Kuo daugiau skiltelių, tuo daugiau galvučių — taip maniau. Pasirodo, svarbu ne kiek, o kokias.
Daugelis sodininkų mano, kad derlių lemia laistymas, tręšimas ar dirvos kokybė. Visa tai svarbu. Bet pirmiausia lemia tai, kas patenka į žemę.
Kokia skiltelė laikoma geriausia
Geriausiai sodinti tinka apvalesnės, sodininkų vadinamos „moteriškomis“ skiltelės. Jos neturi aštrių briaunų, ties pagrindu yra platesnės ir švelniai siaurėja į viršų. Rankoje tokia skiltelė atrodo putli ir proporcinga, jos kontūras lygus, o kūnelis tvirtas ir apvalus.
— Paimk ir pajausk, — pasakė Aldona ir įdėjo man į delną vieną iš savo atrinktųjų. — Ji turi sėdėti rankoje kaip mažas kamuoliukas, o ne kaip skeveldra.
Tokios skiltelės dažniausiai gerai išsivysčiusios ir turi daugiau maisto medžiagų atsargų pavasariniam augimui. Todėl patyrę augintojai jas renkasi sąmoningai.
Rinkdamiesi žiūrėkite ir į nepažeistumą: įtrūkusi, sumušta ar suglebusi skiltelė į lysvę patekti neturi, kad ir kokios formos ji būtų.
Atranka užima vos kelias minutes. Pasidėkite tris indus: tinka, abejotinos ir atmestos. Pailgas atidėkite į šalį, o sodinimui palikite tik putlias ir plačias. Jei abejojate — dėkite į vidurinį indą ir dar kartą pažiūrėkite po poros minučių. Antrą kartą forma paprastai pasako daugiau nei pirmą.
Kodėl ilgos skiltelės užaugina smulkesnes galvutes
Ilgos, stulpelio formos skiltelės — tos, kurias sodininkai vadina „vyriškomis“ — sodinti mažiau tinka, kai svarbus dydis. Jų forma rodo, kad nuo pat pradžių augimo sąlygos buvo mažiau palankios. Siaurose skiltelėse sukaupta mažiau atsarginių maisto medžiagų, todėl jaunam augalui pritrūksta energijos sparčiai auginti šaknis ir lapus.
Pasekmė — silpnesnis augalas. Galvutė išauga mažesnė, o dukterinių skiltelių joje būna mažiau ir jos smulkesnės.
— Ilgai skiltelei tiesiog nėra iš ko augti, — pasakė Aldona. — Gali ją laistyti, tręšti, kalbėti su ja, bet kas sudėta, tas ir išeis.
— O jei kitų neturiu? — paklausiau.
— Tada sodink ir ilgas, bet nesitikėk daugiau, nei jos gali duoti, — nusijuokė ji. — O kitą kartą sėkloms palik geriausias iš savo derliaus.
Tai nereiškia, kad ilgos skiltelės žūsta. Jos išauga. Bet sodindami jas atsisakote pranašumo, kurį lysvė galėjo gauti nuo pirmos dienos. O geresnė pradžia paprastai reiškia ir tvirtesnį augalą.
Skirtumas pirmą mėnesį gali būti nežymus, bet išryškėja pavasarį, kai augalai pradeda augti sparčiau.
Kaip paruošti skilteles sodinimui
Pasirinkus geriausias skilteles, svarbiausia leisti jų dengiamiesiems audiniams visiškai subręsti ir tik tada sodinti. Skiltelės turi būti visiškai susiformavusios, o išorinis apvalkalas — nepažeistas.
Skilteles reikia atskirti nuo galvutės ir laikyti sausai, nenuluptas. Odelė — natūrali apsauga, ir kol ji sveika, kiekviena skiltelė išlieka gyvybinga iki pat sodinimo.
Skilteles verta skirstyti artėjant sodinimui, o ne praėjus savaitėms. Atskirta skiltelė — jau nebe galvutės dalis, todėl atplėštų ilgai laikyti nereikėtų.
Čia aš darydavau dar vieną klaidą. Anksčiau skilteles mirkiau, apdorojau, dezinfekavau, nes maniau, kad taip jos geriau įsišaknys. Aldona tik papurtė galvą.
— Gerai susiformavusioms to nereikia, — pasakė ji. — Kuo mažiau jas judini, tuo mažiau pažeidi.
Ir iš tiesų: tinkamai atrinktų skiltelių papildomai mirkyti ar dezinfekuoti nereikia. Ramus, atsargus elgesys su jomis sumažina pažeidimų riziką ir išsaugo gyvybingumą.
Kaip sodinti, kad lysvė turėtų tvirtą pagrindą
Net geriausia skiltelė nepasiteisins neparuoštoje lysvėje, todėl žemę verta išpurenti ir išrinkti piktžoles dar prieš sodinant.
Atėjus tinkamam metui, skilteles paskirstykite po paruoštas lysvės eiles. Platesnį pagrindą dėkite žemyn, siaurą galiuką — į viršų. Taip skiltelė natūraliai nukreipia šaknis ir ūglį į reikiamas puses.
Šis paprastas veiksmas lysvei suteikia tvirtesnį pagrindą, o pavasarį — geresnį derlių. Jei skiltelių turite daugiau nei lysvės vietos, geriau pasodinti mažiau, bet tik tinkamų. Pailgas, siauras skilteles galima palikti virtuvei: skonis nuo formos nesikeičia.
Tokia atranka pirmiems metams gali atrodyti brangi: atmeti dalį skiltelių. Bet jos niekur nedingsta — tiesiog patenka į puodą, o ne į žemę.
Tądien lysvė atrodė kitaip jau pasodinus: eilės lygios, skiltelės vienodos, nė vienos silpnos ar pakrypusios. Tai nėra garantija. Bet geresnio starto žemei duoti nebegalėjau.
Išeidama Aldona dar kartą paėmė skiltelę, apsuko ją tarp pirštų ir tyliai pasakė:
— Žemė iš skiltelės nieko neprideda. Ji tik atiduoda tai, ką skiltelė atsinešė.
Man to pakako. Namie sėdėjau prie stalo ir rūšiavau savo skilteles lygiai taip pat: apsukti, pajusti, padėti į vieną ar kitą indą.
