Kepenys neturi nervų galūnių, kurios rėktų iš skausmo. Todėl jos tyli. Kenčia — ir tyli.
Metų metus galvojau, kad kepenims pavojingas tik alkoholis. Klydau. Gastroenterologė Vaida vieną vakarą prie kavos atsiduso: „Dažniausiai kepenis apkrauna ne tas vienas bokalas per šventę. Apkrauna tai, ką geri kasdien, nė nesusimąstydamas.”
Ji turėjo omenyje tris gėrimus, kurie stovi beveik kiekvienoje virtuvėje.
Saldūs gaivieji — cukrus, kuris virsta riebalais
Pirmas kaltininkas — saldinti gaivieji ir juose slypintis fruktozės sirupas.
„Fruktozė keliauja tiesiai į kepenis, — paaiškino Vaida. — Ten ji perdirbama. O kai jos per daug, kepenys pradeda gaminti riebalus iš cukraus.”
Šis procesas medicinoje vadinamas de novo lipogeneze. Paprasčiau — cukrus virsta riebalų sankaupomis pačiame kepenų audinyje. Ilgainiui kaupiasi trigliceridai, blogėja atsparumas insulinui, artėja nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.
Blogiausia, kad skonis neįspėja. Gėrimas saldus ir gaivus. Kepenys — nebe.
Viena skardinė saldaus gaiviojo — tai maždaug devyni šaukšteliai cukraus. Išgeri per minutę. O kepenys su tuo cukrumi tvarkosi valandų valandas, tyliai versdamos jį į riebalus.
Ir kalba ne vien apie gazuotus gėrimus. Ta pati fruktozė slypi pramoninėse sultyse, saldintuose ledinės arbatos buteliukuose, energiniuose kokteiliuose. Skirtingos etiketės, tas pats poveikis. „Kartais žmogus atsisako kolos, bet geria po du buteliukus sulčių per dieną, — pastebėjo Vaida. — Kepenims tai beveik tas pats.”
Energiniai gėrimai — kai kepenys dirba dvigubai
Antras gėrimas atrodo nekaltai, nes žada energiją, o ne žalą.
„Energiniuose gėrimuose — stimuliatorių kokteilis, — ramiai pasakė Vaida. — Kepenys turi jį visą suskaidyti. Kai geri po kelis per ilgą dieną, apkrova tik didėja.”
Klaida, girdi, — vartoti juos pakartotinai arba maišyti su alkoholiu. Aprašyti atvejai, kai perteklius pakėlė kepenų fermentus ir sukėlė ūminį pažeidimą. Rizika didžiausia tiems, kurių kepenys jau nusilpusios, ir tiems, kurie tokiais gėrimais laiko save per ilgas darbo dienas.
„Ženklai klastingi, — pridūrė ji. — Iš pradžių tik nuovargis, sunkumas dešinėje pusėje po šonkauliais. Žmogus nurašo tai stresui. O kepenys jau seniai prašosi ramybės.”
Alkoholis su energiniu — klastingiausias derinys
Trečias — jau ne vienas gėrimas, o derinys.
Kofeinas užmaskuoja apsvaigimą. Alkoholio kraujyje nemažėja — tik nebejauti, kiek išgėrei. „Žmogus galvoja, kad blaivus, ir geria toliau, — pridūrė Vaida. — O kepenys tuo metu skaido ir etanolį, ir stimuliatorius vienu metu.”
Rezultatas — didesnis oksidacinis stresas ir stipresnis uždegimas. Prisideda ir rizikingesnis elgesys: išgeriama daugiau, geriama vėliau į naktį, o pavojaus signalai atpažįstami per vėlai.
Pati kepenų bėda ta, kad jos ilgai nekalba. Žmogus jaučiasi normaliai, tyrimai dar geri, o riebalai audinyje jau kaupiasi. Kai pasireiškia aiškūs simptomai, pažeidimas dažnai būna gerokai pažengęs. Todėl svarbu ne gydytis, o nelaukti — mažinti apkrovą kasdien, po truputį.
Ką gerti vietoj to
Gera žinia — kepenys atsigauna, kai apkrova mažėja.
Vanduo lieka pagrindu. Nesaldinta arbata ir kava stebėjimo tyrimuose siejamos su mažesniu kepenų fermentų kiekiu ir mažesne fibrozės rizika. Gazuotas vanduo su citrinos ar apelsino griežinėliu suteikia skonio be jokios fruktozės. Daržovių sultinys — skysčio beveik be cukraus.
Svarbiausia — nemaišyti alkoholio su energiniais. Tai vienas žalingiausių derinių, o atskirti juos paprasta. Ir dar viena: skaityk etiketes. Net „sveiki” ar „vitaminizuoti” gėrimai neretai slepia tiek pat cukraus, kiek įprastas gaivusis.
Nereikia atsisakyti visko iš karto. Užtenka vieno pakeitimo per dieną — vieno gaiviojo pakeisti stikline vandens.
Pasitikrink pats. Savaitę vietoj saldaus gaiviojo gerk vandenį ar nesaldintą arbatą. Stebėk, kaip jautiesi rytais. Jei energija tolygesnė, o popiet nebekankina staigus alkis — tai kepenys tau tyliai dėkoja. Rėkti jos nemoka. Bet pokytį pajusi pats.
