Vandenį užpyliau ant dviejų šaukštelių sausų lapų ir laukiau dešimt minučių.
Puodelis pakvipo šienu. Skoniu — kažkas tarp žaliosios arbatos ir šviežiai nupjautos žolės.
Ant pakuotės buvo parašyta: dvidešimt du kartus daugiau kalcio nei piene.
Skaičius tikras. Tik jis nekalba apie tai, kas puodelyje.
Kur tas kalcis iš tiesų yra
Džiovintame šilkmedžio lape kalcio išties daug. Šimte gramų jo gali būti apie du tūkstančius miligramų, o šimte mililitrų pieno — apie šimtą dvidešimt.
Padalinę gaunate tuos pačius dvidešimt du kartus.
Tik niekas nevalgo šimto gramų sausų lapų. Į puodelį dedami du gramai.
Ir dar viena spraga, apie kurią antraštės tyli. Kai vandeniu užpilate augalinę medžiagą, mineralai iš jos pereina tik iš dalies. Kalcis sunkiai išsiplauna, ypač per dešimt minučių ir ne verdančiame vandenyje.
Puodelyje lieka gerokai mažiau nei stiklinėje pieno. Kelis kartus mažiau.
Ta pati aritmetika veikia su bet kuria žole. Sudžiovinkite salotas, ir jose staiga bus dešimt kartų daugiau geležies nei jautienoje.
Kodėl net ir tas likutis nepasisavinamas
Augaliniuose lapuose kartu su kalciu keliauja oksalatai.
Šie junginiai kalcį suriša žarnyne, ir organizmas jo nebepasiima. Tas pats vyksta su špinatais — juose kalcio daug, o pasisavinama vos dešimtadalis.
Kaulams kalcio kiekis nėra svarbiausias skaičius. Svarbu, kiek jo įsisavinama, ir ar kartu yra vitamino D, be kurio kalcis lieka tranzitu keliaujantis pro vidurius.
Todėl teiginys, kad ši arbata pakeičia lašišą ar pieną, yra ne perdėtas. Jis paprasčiausiai neteisingas.
Ką ji vis dėlto turi
Ir čia prasideda įdomioji dalis.
Šilkmedžio lapuose yra junginys, slopinantis fermentą, kuris žarnyne skaido angliavandenius. Dėl to gliukozės šuolis po valgio tampa švelnesnis.
Šis poveikis tirtas, ir jis nėra išgalvotas. Būtent lapuose, ne uogose.
Poveikis kuklus. Bet jis realus, o kalcio pasakojimas — ne.
Keista rinkodaros logika: turėdami tikrą argumentą, pardavėjai renkasi išgalvotą. Nes kalcis skamba pažįstamai, o fermentų slopinimas — ne.
Ir čia atsiranda įspėjimas, kurio ant pakuočių nerašo. Jeigu geriate vaistus nuo cukrinio diabeto, ši arbata gali jų poveikį sustiprinti ir cukraus kiekį numušti per žemai.
Su gydytoju apie tai reikia kalbėti prieš, ne po.
Kaip ją plikyti, jeigu geriate
Vienas ar du arbatiniai šaukšteliai sausų lapų pusei litro vandens.
Vanduo užverda, tada lapai užpilami ir paliekami penkias–dešimt minučių. Ilgiau — atsiranda kartumas.
Perkošti. Gerti šiltą.
Nedėti į ją cukraus, jeigu geriate būtent dėl gliukozės.
Lietuvoje ją rasite arbatų parduotuvėse ir ekologiškų prekių skyriuose. Sausi lapai sandariame stiklainyje, tamsoje, laikosi apie metus.
Tai gera arbata. Švelni, žolinė, be kofeino, tinkanti vakarui.
O kalcio jums vis tiek reikės iš kur nors kitur — iš pieno, sardinių, sezamų ar sūrio.
Skaičius ant pakuotės buvo tikras nuo pirmo iki paskutinio skaitmens. Melavo ne jis.
Melavo tarpas tarp lapo laboratorijoje ir puodelio ant jūsų stalo — tas pats tarpas, kurį rinkodara užpildo daugtaškiu, o chemikas — koeficientu.
