Senelis vištoms duodavo kopūstų nuo pat birželio. Neskubėdamas susmulkindavo gūžę, sumaišydavo su lesalu ir nešdavo į vištidę. Niekas neklausė, kodėl. Tiesiog kiaušinių krepšys niekada nebuvo tuščias — net per didžiausius karščius.
„Kai višta nustoja dėti — ji ne tinginiauja,” paaiškino veterinarė. „Ji tiesiog pasirinko išgyventi, o ne dėti.”
Ir būtent čia prasideda skirtumas tarp tuščio ir pilno krepšio.
Kodėl karštis sustabdo dėjimą
Kai temperatūra peržengia trisdešimt laipsnių, vištos organizmas pereina į savisaugos režimą. Visa energija nukreipiama vėsinimuisi. Kiaušinių dėjimas — paskutinėje eilėje.
Paukščiai mažiau lesa. Apetitas krenta. Vanduo išgaruoja greičiau. O jei lesalas prastas arba jo per daug — efektas dar blogesnis. Per didelis šėrimas karštu oru sulėtina dėslumą lygiai taip pat, kaip per mažas.
„Vasarą saikingumas šeriant veikia geriau nei gausybė,” pridūrė veterinarė. „Mažesnės porcijos, dažniau, su šviežiais priedais.”
Kopūstai — pigus ir veiksmingas priedas
Tarp visų vasaros žalumynų baltieji kopūstai nusipelno ypatingo dėmesio. Jie suteikia drėgmės, skaidulų ir sieros junginių, kurie padeda plunksnoms atsinaujinti ir palaiko medžiagų apykaitos aktyvumą.
Kai vištas vargina karštis, kopūstai padeda joms likti dėjimo režime, o ne savisaugos. Vienos gūžės pakanka nedidelei bandai visai dienai. Kaina — keli centai. Efektas — kiaušiniai net prie trisdešimt devynių laipsnių.
Smulkinti kopūstai gerai susimaišo su pagrindiniu lesalu, todėl pulkas lesa tolygiai ir be nuostolių.
Kiti žalumynai, kurie padeda
Dilgėlės, dobilai, kiaulpienės, jaunos liucernos ir kviečių želmenys — visa tai puikiai tinka kaip vasaros vitaminas vištoms. Lietuvoje šių augalų apstu bet kuriame kieme.
Iš daržo — morkų lapai, burokėlių lapai, salotos, agurkų žievės ir cukinijų likučiai. Virtos bulvės ir virti burokėliai taip pat tinka, sumaišyti su lesalu lygiomis dalimis.
„Svarbiausia — įvairovė,” ramiai pasakė ilgametė paukštininkė. „Kai višta turi iš ko rinktis — ji ir lesa geriau, ir deda daugiau.”
Džiovinkite žalumynus žiemai
Vasaros perteklių verta išdžiovinti. Nupjauti jaunus žalumynus, paskleisti pavėsyje plonu sluoksniu, kur gerai cirkuliuoja oras. Ne saulėje — ji atima kvapą ir spalvą. Kai stiebai lūžta švariai — medžiaga paruošta.
Laikyti audiniuose maišuose, atokiai nuo drėgmės ir pelių. Žiemą trupinti į lesalą mažomis porcijomis.
Senelis to nemokė iš knygų. Jis tiesiog žinojo — višta, kuri vasarą gauna žalumynų, žiemą irgi deda. O kopūstai buvo jo tylus ginklas, kuris veikė dešimtmečius be jokio mokslo pavadinimo.
