Ar pastebėjote, kad vasarą kiaušinių skaičius staiga krenta — lyg kas būtų paspaudęs mygtuką „pauzė”? Lizdai tušti dieną po dienos. Vištos sėdi pavėsyje, snapais pravertomis, nieko nevalgo ir nieko nededa. Kaimynai skundžiasi tuo pačiu. O mano pulkas deda beveik kaip pavasarį — ir vienintelis skirtumas yra viena kopūstų galva per savaitę, kuri kainuoja apie eurą.
Kodėl karštis sustabdo dėjimą
Kai termometras pakyla virš trisdešimties laipsnių, vištos pereina į savisaugos režimą. Jų organizmas nukreipia energiją nuo kiaušinių dėjimo į vėsinimąsi — dažniau kvėpuoja, mažiau lesa, mažiau juda.
Tai ne užsispyrimas ir ne liga. Tai biologija. Paukštis tiesiog nebegali tuo pačiu metu vėsintis ir gaminti kiaušinį — kažkas turi nusileisti.
„Pirmus metus nesupratau, kodėl vasarą lizdai tušti,” pasakojo pašnekovas, keliolika metų laikantis vištas. „Galvojau — gal serga, gal per senos. O iš tikrųjų — tiesiog per karšta, ir racionas buvo ne tas.”
Jei prie karščio pridedamas prastas pašaras — per sunkus, per vienodas arba tiesiog per gausus — produktyvumas krenta dar sparčiau. Peršėrimas mažina dėjimą lygiai taip pat kaip badas.
Kopūstai — euro vertės sprendimas
Baltagūžiai kopūstai atlieka dvigubą darbą vištų racione. Pirma — tai žalieji pašarai, kurie suteikia drėgmės ir ląstelienos. Karštyje tai svarbu, nes vištos mažiau geria ir mažiau lesa, o kopūstas padeda palaikyti skysčių balansą be papildomo vandens.
Antra — kopūstuose yra sieros, kuri skatina plunksnų augimą šėrimosi metu. Vasarą daugelis vištų pradeda mesti plunksnas, ir jei organizmui trūksta medžiagų naujoms plunksnoms, dėjimas sustoja visiškai.
„Viena galva per savaitę visam pulkui,” paaiškino pašnekovas. „Supjaustau smulkiai, sumaišau su grūdais — ir viskas. Kiaušinių skaičius nesumažėjo net per pačius didžiausius karščius.”
Kopūstų galva Lietuvoje kainuoja apie eurą. Paprasčiau ir pigiau nebūna.
Kaip sumaišyti vasaros lesalą
Pagrindas — grūdai arba mišrus lesalas. Prie jo lygiomis dalimis įmaišomos smulkintos daržovės: virtos bulvės, burokėliai, morkos ir kopūstų lapai. Visa tai supjaustoma mažais gabalėliais ir tolygiai sumaišoma, kad vištos negalėtų išrankioti tik skanėstų.
Švieži žalumynai ir žolė dedami tuo pačiu principu — kuo daugiau įvairovės, tuo pilnesnė mityba.
Svarbi taisyklė — saikas. Porcijos turi būti tokios, kad pulkas suvalgytų per vieną šėrimą. Likęs lesalas karštyje greitai genda ir gali sukelti virškinimo problemų.
„Aš šeriu du kartus per dieną,” pridūrė pašnekovas. „Ryte — lengviau, vakare — sočiau. Ir niekada nepalikdavau maisto per naktį — vasarą tai tiesus kelias į bėdą.”
Kas dar padeda per karščius
Pavėsis — būtinas. Jei vištidė neturi natūralaus pavėsio, reikia įrengti bent laikinas stoginėlę ar skėtį kiemo zonoje. Švarus, vėsus vanduo — keičiamas kelis kartus per dieną, nes karštas vanduo vištų nedomina.
Erdvus laikymas irgi svarbus — per ankštame vištidėje temperatūra pakyla dar aukščiau nei lauke, ir stresą patiria net tos vištos, kurios kitaip būtų ramios ir produktyvios.
Ar jūsų pulkas šią vasarą deda mažiau? Gal atsakymas ne vaistinėje ir ne veterinarijos klinikoje — o tiesiog daržovių lentynoje, kur guli kopūstų galva už eurą.
